Lietuvoje

2018.08.30 14:08

Vadovybės apsaugai norima leisti ginti šalies vadovų autoritetą

Paulius Gritėnas, 15min.lt2018.08.30 14:08

Planuojamas keisti Vadovybės apsaugos įstatymas leistų šalies vadovus saugantiems pareigūnams užsiimti ne tik fizine apsauga, bet ir rūpintis šalies vadovų autoritetu. Teisininkai baiminasi, kad padidinus apsaugininkų galias gali būti peržengtos ir žmogaus teisių bei laisvių ribos.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kurios suteiktų galimybę prezidentę, premjerą ir Seimo pirmininką bei valstybės institucijų pastatus saugantiems apsaugininkams užkirsti kelią „neigiamai paveikti vadovybės autoritetą“.

Aiškinama, kad tokias pataisas lėmė geopolitiniai iššūkiai ir galimos dezinformacijos kampanijos viešojoje erdvėje.

Žmogaus teisių gynimo srityje dirbantys teisininkai į tokias pataisas reaguoja labai skeptiškai. Jiems užkliūva abstrakčiai apibrėžiamos sąvokos. Baiminamasi, kad tokios aptakios formuluotės atvers kelią piktnaudžiavimui galia, cenzūravimui ar net susidorojimui.

Įstatymo pakeitime pristatoma prevencinė priemonė – rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti vadovybės autoritetą, nustatymas. Tai reiškia, kad Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai galės imtis veiksmų, jei, jų manymu, vieno iš aukščiausių šalies pareigūnų autoritetui grės pavojus.

Žada užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gerbimą

15min kreipėsi į VRM prašydami paaiškinti argumentus, kurie lėmė tokių pataisų siūlymą. Ministerijos atstovai nenurodė konkrečių įvykių, kurie paskatino teikti pataisas, tačiau pateikė savo argumentaciją.

„Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimai pasiūlyti įvertinus galimas grėsmes, susijusias su geopolitiniais iššūkiais informacinėje erdvėje bei sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, taip pat įvertinus galiojančio įstatymo nuostatų, skirtų apsaugoti nuo šių grėsmių, veiksmingumą.

Pakeitimais siekiama įtvirtinti papildomus saugiklius, kad būtų sudarytos sąlygos nuolat saugomų asmenų veiksmingai apsaugai“, – teigia ministerija.

Jame taip pat pabrėžiama, kad VAD pareigūnai galės patys spręsti dėl galimų grėsmių, tačiau turės vadovautis tam tikrais kriterijais.

„Sprendimus dėl galimo neigiamo poveikio priimtų Vadovybės apsaugos departamentas. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami saugomų asmenų apsaugą, taip pat ir taikydami prevencines priemones, skirtas rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti vadovybės autoritetą, pašalinimui, visais atvejais vadovausis įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, pariteto, viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinės drausmės bei politinio neutralumo principais“, – sakoma 15min gautame atsakyme.

VAD mato kaip papildomą įrankį

VAD direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira patvirtino VRM atsakyme išsakytą argumentą, kad tokius įstatymo pakeitimus lėmė geopolitinė situacija ir valstybei kylančios naujos formos grėsmės.

„Formuluotė apie „galimą neigiamą poveikį vadovybės autoritetui“, mūsų supratimu, atsirado dėl geopolitinės situacijos ir galimai koordinuotai skleidžiamos nepagrįstos informacijos viešojoje erdvėje. Šiai formuluotei Departamentas iš principo neprieštarauja ir manome, kad tai savalaikės pataisos, orientuotos apsaugoti Lietuvos pagrindines institucijas, jų vadovus nuo sąmoningo noro propagandos tikslais sumenkinti jų autoritetą ir tokiu būdų mažinti visuomenės pasitikėjimą valstybe“, – teigė P. Nemira.

Jo teigimu, įspėjimas bus taikomas tik vykdant teisės pažeidimų prevenciją ir niekaip neperžengs žmogaus teisių ar laisvių ribų.

„Šios pataisos, mūsų manymu, trikdžių Departamento darbui neturėtų sudaryti. Mes matome tai kaip papildomą įrankį, kuris leistų prevenciškai paveikti teisės pažeidimą darantį asmenį, jeigu tas jo daromas pažeidimas yra orientuotas į sąmoningą autoriteto menkinimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas yra taikomas tik vykdant teisės pažeidimų prevenciją, jokiais kitais plečiamai aiškinamas pagrindais nesant teisės pažeidimo jis negali būti pritaikytas“, – pažymėjo VAD atstovas.

Situacijų, kuriose galėtų būti kenkiama vadovybės autoritetui, pavyzdžių ministerija ir departamentas nenurodė.

Nerimą kelia sąvokų abstraktumas

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) teisininkės Mėta Adutavičiūtė ir Erika Leonaitė, susipažinusios su įstatymo pakeitimo projektu, išsakė skeptiškas nuomones. Jų manymu, sąvokos, kuriomis papildomas įstatymas, vartojamos labai abstrakčiai.

„Pagal europinius žmogaus teisių apsaugos standartus, saviraiškos laisvės ribojimai turi būti suformuluoti konkrečiai ir aiškinami siaurai. Tačiau siūloma formuluotė paliktų itin plačią diskreciją ją taikantiems pareigūnams.

Tai gali atverti galimybes piktnaudžiavimui ir kelti grėsmę toms pilietinėms teisėms ir laisvėms, kurios demokratinėje visuomenėje turi būti saugomos“, – pabrėžė Erika Leonaitė, ŽTSI Teisės programų vadovė.

„Įstatymo projekto nuostata suformuluota itin plačiai ir abstrakčiai, nes nėra atskleista, kas laikytina „rizikos veiksniais, galinčiais neigiamai paveikti vadovybės autoritetą“.

Taip pat nėra visai aišku, koks siūlomos nuostatos tikslas. Iš projekto aiškinamojo rašto galima numanyti, kad siūloma nuostata siekiama apsaugoti aukščiausių valdžios pareigūnų reputaciją nuo dezinformacijos, tačiau pačiame įstatymo projekte konkretūs rizikos veiksniai nėra įvardijami.

Tai atveria galimybes itin plačioms interpretacijoms ir kelia grėsmę, kad tokia abstrakti įstatymo nuostata galėtų būti pasitelkiama ribojant žodžio ir saviraiškos laisvę, teisę į taikius protestus bei teisę laisvai ir nevaržomai kritikuoti valdžios institucijų darbą“ – įstatymo keitimo iniciatyvą komentavo Mėta Adutavičiūtė, ŽTSI advokacijos vadovė.

Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimai turėtų būti svarstomi Seimo rudens sesijos metu. Juos teikia Vidaus reikalų ministerija.