Lietuvoje

2018.09.04 14:14

Gydymo įstaigų pertvarka: ministras ramina, bet medikams ne viskas aišku

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2018.09.04 14:14

Ligoninės tikrai nebus naikinamos, LRT RADIJUI tvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anot jo, gydymo įstaigos po planuojamų reformų gali nebent susijungti. Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sutiko – reforma būtina, jos nori tiek medikai, tiek pacientai, tačiau iki šiol nėra aišku, kokio tikslo siekiama.

Ministras trečiadienį dėl siūlomų reformų susitiko su prezidente Dalia Grybauskaitė. Po susitikimo LRT RADIJO paklaustas, ar skirtingo pavaldumo gydymo įstaigoms išliks vienodas finansavimas, A. Veryga pabrėžė, kad finansavimas priklauso nuo teikiamų paslaugų, jų apimčių: „Tas finansavimas ir dabar keičiasi, priklausomai nuo aplinkybių. Vienodas jis, matyt, neliks, bet nematau čia reikalo iš tikrųjų įstaigoms šitame etape dėl to nuogąstauti.“

Ministro aiškinimu, nuo priimto įstatymo priklausys, kokie pokyčiai laukia įstaigų. Anot A. Verygos, jeigu po pokyčių gydymo įstaigos susijungs, bus apjungtos jų teikiamos paslaugos, gali pakisti ir finansavimas: „Bet šiandien tai yra tik teoriniai svarstymai, nieko konkretaus negali pasakyti, kol įstaigos yra nepasikeitusios, neapsijungusios. Dabar tas finansavimas gana aiškus. Nuogąstauti nėra dėl ko.“

A. Veryga patvirtino – gydymo įstaigos tikrai jungsis tarpusavyje. Ypač tai turėtų daryti mažesnės įstaigos, kurios turėtų jungtis prie didesnių, kad būtų užtikrintas konsultantų atvykimas, paslaugų teikimas, jų kokybė.

„Šiandien tokių pavyzdžių turime. Galime paminėti Skuodo savivaldybės pavyzdį, kur ligoninė yra prisijungusi prie Klaipėdoje esančios didelės ligoninės ir tokiu būdu užtikrina ir konsultanto atvykimą į Skuodą, ir organizuoja pacientų nuvykimą tyrimams, suregistruoja juos, organizuoja taip, kad nereikėtų laukti“, – sakė A. Veryga.

Jis akcentavo – ambulatorijos ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigos nuo gyventojų nenutols. Šiuo metu, pasak ministro, kaip tik svarstoma, kaip šias įstaigas priartinti, kad gyventojams nereikėtų toli vykti dėl pirminės pagalbos.

A. Veryga, BNS nuotr.

„Turbūt sutiksite, kad dabar onkologinių susirgimų niekas mažame rajone negydo, žmonės vyksta į didelius centrus, kur yra sudėtinga įranga, aukštos kompetencijos specialistai. Kai kurios tos paslaugos ir dabar koncentruojamos“, – teigė A. Veryga.

Atkreipus dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija siūlo dar vieną pertvarką, kuri per pusę sumažintų priėmimo skubios pagalbos skyrius, A. Veryga bandė argumentuoti, kad Lietuva jau yra parengusi pirmą laidą skubios pagalbos gydytojų, kurie teiktų būtent skubią pagalbą.

A. Veryga sutinka – tokių specialistų yra labai mažai, visoje Lietuvoje – vos keli, tačiau tikina – anksčiau ar vėliau šių specialistų bus daugiau: „Tie specialistai anksčiau ar vėliau bus parengti. Jie jau dirba visiškai kitu principu. Pats priėmimo skyrius jau yra aukštų technologijų skyrius, ten labai daug paslaugų žmogui suteikiama. Natūralu, kad tokių aukštų technologijų skyrių mes labai daug negalėsime turėti.“

Nors gydymo įstaigų pertvarką ligoninių atstovai vertina kaip vieną iš etapų, siekiant uždaryti rajonų ligonines arba jas paversti slaugos namais, A. Veryga tikina – ligoninės nebus uždaromos. Jo aiškinimu, paprasčiausiai siekiama ligonines pertvarkyti, kad pacientai gautų saugią pagalbą.

„Ligoninės nebus uždaromos. Tokio tikslo nėra. [...] Baimė dėl slaugos ligoninių, dėl slaugos paslaugų plėtros man visiškai nesuvokiama, nes Lietuvoje labai trūksta slaugos paslaugų. Nelabai suprantu, kodėl vietos bendruomenės kartais nuogąstauja, kad plėsis slaugos paslaugos, kurių vietos gyventojams labai reikia“, – teigė A. Veryga.

Ministras akcentavo – nereikia tikėtis, kad gydymo įstaigų pertvarka įvyks labai greitai, nes sprendimus priimti nėra lengva.

V. Sudaris, BNS nuotr.

Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sutiko, kad reformos būtinos, tačiau atkreipė dėmesį, kad problemų sprendimų būdai nebuvo pateikti: „Reforma, ėjimas link jos tikrai būtinas. Ir pačios gydymo įstaigos nebegali taip gyventi, ir pacientai nepatenkinti. Suinteresuotumas yra iš visų pusių, bet, kaip visada, mes turėtume žinoti, kokio tikslo pasieksime.“

V. Sudario tvirtinimu, dabar tik žinoma, kad taisomas Sveikatos sistemos įstatymas, teisės aktai, bet pakeitimai susiję su vadovų kadencijomis, valdybomis. Anot V. Sudario, tai rodo, kad vadovais nepasitikima.

„Žinoma, pagrindinis momentas – kad ministras asmeniškai sudarys tą tinklą ir numatys paslaugų teikimo kiekius, mastus, ko gero, visose įstaigose. Čia pagrindinis dalykas. Kas tai bus, kol kas niekas nežino“, – pabrėžė V. Sudaris.

Pasak jo, uždavus šį klausimą, dažniausiai pateikiamas atsakymas apie fragmentiškus pokyčius, tačiau nėra atsakoma, kur turės keliauti tie pacientai, kuriems po reformos paprasčiausiai gali pritrūkti vietos: „Dabar mums grąžina pacientus, nes [didžiosios ligoninės] dažnai fiziškai neturi vietų. Tai kur jie dėsis? Šitie klausimai neramina labiausiai.“

V. Sudaris pateikė pavyzdį – ankstesnė ministerija numatė klasterių planą, kuris veikia, pavyzdžiui, gydant insultą, širdies ligas. Norint įvesti tokią sistemą nebuvo privalu keisti teisės aktų: „Tiesiog pateikiu pavyzdį. Galbūt tokiu būdu reikėtų kažkaip viską daryti. Tada mums būtų suprantama ir logiška.“

 Pagal LRT RADIJO laidą „Lietuvos diena“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.