Lietuvoje

2018.08.29 13:10

E. Jankevičius: tik labai mažai daliai nuteistųjų iki gyvos galvos bausme pavyks išeiti į laisvę

ELTA2018.08.29 13:10

Teisingumo ministerijos vyriausybei pateiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos dėl nuteistųjų iki gyvos galvos bausmės švelninimo, pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, yra ypač griežtos. Pasak ministro, nuteistasis turės atitikti labai daug kriterijų, į kuriuos įeis jo charakteristika bausmės atlikimo metu, jis turės prisipažinti, kad yra kaltas dėl savo nusikaltimo bei atlyginti jam paskirtą nusikaltimo žalą. 

„Pataisos yra tikrai pakankamai griežtos. Be to, teismas atsižvelgs į daug svarbių veiksnių, vienas jų – nuteistasis turi būti gerai apibūdinamas, bus atliktas išsamus jo tyrimas, pradedant psichologiniais tyrimais. Antra, jis turės atlyginti žalą - arba visą, arba pusę, jei jis įrodys, kad išėjęs į laisvę jis sugebės atlyginti likusią pusę žalos. Reikia pažymėti, kad jiems yra priteisiami ypač dideli žalos atlyginimai nukentėjusiesiems ir nuteistasis jas turės atlyginti. Jie turės prisipažinti padarę tas nusikalstamas veikas, nes daugelis jų dabar neprisipažįsta ir sako, kad yra nekalti. Tai jų subkultūros klausimas“, – Eltai sakė E. Jankevičius. 

Pasak ministro, jeigu vis dėlto Apygardos teismas su trijų teisėjų kolegija tenkins nuteistojo prašymą, jis iš karto po dvidešimties metų bausmės atlikimo nebus paleistas į laisvę. Mažiausiai penkerius metus jis dar turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. 

„Tai būtų dvipakopė bausmės švelninimo sistema, jiems tuomet būtų skirtas terminuotas nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo terminas. Ir tik atbuvęs ją, jis galėtų išeiti į laisvę“, – teigė teisingumo ministras.

Teisingumo ministras sako, kad dėl šio įstatymo pataisų grėsmės visuomenei jokios nėra, nes bus patenkinti tik labai mažos dalies nuteistųjų prašymai. 

„Man atrodo, įstatymas yra pakankamai griežtas ir numanome, kad labai mažai daliai nuteistųjų iki gyvos galvos teismas spręs sušvelninti bausmes. Labai mažai žmonių daliai bausmės švelnės, pasak Lukiškių kalėjimo direktoriaus, jis iš 93 nuteistųjų iki gyvos galvos bausmę švelnintų tik dviem“, – sakė E. Jankevičius.

Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 121 nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Iš jų 93 nuteistieji kali Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, 28 – Pravieniškių pataisos namuose. Atlikusiųjų 20–26 ir daugiau metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes yra 41.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pernai nustatė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės, pažeidžia nuteistųjų teises. Pasak EŽTT, Lietuvai būtini laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimo pakeitimai.

EŽTT taip pat konstatavo, kad Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti instrumentai, įskaitant amnestiją ir prezidento malonę, nėra pakankami siekiant užkirsti kelią Konvencijos 3 straipsnio pažeidimams.

Lietuvos baudžiamajame įstatyme galimybė kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme iki šiol nenumatyta, nors Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji teisinės sistemos dalis.

BNS nuotr.

Pažymėtina, kad Lietuva šiuo metu yra tarp absoliučios mažumos valstybių, Europos Tarybos narių (iš viso tokių valstybių yra tik penkios), kurių baudžiamieji įstatymai apskritai nenumato jokio (išskyrus prezidentės malonę) laisvės atėmimo iki gyvos galvos peržiūros mechanizmo.

Teisingumo ministerija naujomis Baudžiamojo kodekso pataisomis numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės sušvelninimo, turi atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, ar nuteistasis atlygino arba pašalino nusikaltimu padarytą žalą.

Kartu nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme suteikiama galimybė viso įkalinimo metu aiškiai ir iš anksto žinoti, kokio elgesio ir kokių aplinkybių, kriterijų ar sąlygų tenkinimo iš jo pusės reikalautų valstybė, kad ateityje būtų svarstoma galimybė sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kartu tokiu būdu suteikiant nuteistajam ,,teisinę viltį“, kad ši griežčiausia kriminalinė sankcija ateityje galės būti peržiūrėta ir sušvelninta. 

Atsižvelgiant į teismo atliktą vertinimą dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos bei jo pavojingumo visuomenei, būtų nustatomas konkretus sušvelnintos bausmės atliktinas terminas, kuris negalėtų būti trumpesnis nei penkeri ir ilgesnis nei dešimt metų. 

Teismui patenkinus nuteistojo prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės švelninimo, nuteistasis nebūtų tiesiai iš griežčiausios vykdymo atlikimo režimo iš karto automatiškai paleistas į laisvę, o būtų priimamas sprendimas sušvelninti griežčiausią BK numatytą bausmę, pakeičiant ją švelnesne bausme.

Šioms pataisoms turi pritarti ir vyriausybė, ir Seimas.