Lietuvoje

2018.08.29 09:42

V. Pranckietis palaiko gynybos išlaidų didinimą

ELTA2018.08.29 09:42

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pritaria vyriausybės siūlymui didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak V. Pranckiečio, valstybė gali tiek skirti. O komentuodamas socialdemokratų poziciją daugiau pinigų skirti socialinei sričiai, o ne gynybai, V. Pranckietis sako, kad biudžete pinigų turi užtekti abiem sritims. 

„Priešinti vienus poreikius su kitais, atrodo taip lyg išlaidos gynybai mums atrodo nebūtinos ir nereikalingos. Tai, manau, mes neturėtume grįžti prie tokios diskusijos. Mes jau du procentus paskyrėme gynybai, ir tuo galime didžiuotis kaip šalis. Esame tik šešios skiriančios šalys, esame rodomos kaip pavyzdys tarp kitų NATO šalių. (...) Tai yra partijų susitarimas, šiuo metu valstybė gali tiek skirti“, – ,,Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo pirmininkas.

Komentuodamas socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko poziciją nepritarti gynybos finansavimo didinimui ir raginimą, užuot didinus asignavimus krašto apsaugai, daugiau pinigų skirti socialinei sričiai, V. Pranckietis, sutinka su prezidente ir sako, kad socialdemokrato požiūris yra neteisingas ir supriešinantis du skirtingus dalykus.

„Tai yra neteisingas supriešinimas dviejų dalykų, mes turime rūpintis ir gynyba ir socialiniais dalykais, bet tai neturi priešinti vienas kito. Biudžetas vienas, bet jis turi tenkinti ir vienus, ir kitus poreikius“, – teigė V. Pranckietis.

Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas kritikuoja naują Vyriausybės pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak G. Palucko, reikia investuoti į „minkštąjį“ saugumą. Jo teigimu, visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ji turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugi, primena ELTA.

Pasak G. Palucko, krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis.

„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas.

BNS nuotr.

Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę – grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m. Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.

G. Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą – susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP būtų galima numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.

„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba – mūsų siūlomas kompromisas“, – teigia G. Paluckas.

G. Paluckas primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos – įgyvendinamas – šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.

Tokį G. Palucko požiūrį kritikuoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„G. Paluckas pranešė būsiąs europinis socialdemokratas, todėl pasisakantis prieš išlaidas gynybai ir prieš karo prievolę. Tačiau iš karto po mūsų diskusijos „Savaitė“ parodė siužetą apie Švedijos socialdemokratus, kurie ne tik stipriai didina gynybos išlaidas, bet ir grąžino šauktinius. Socialdemokratija nėra medinė ideologija, Gintautai. Gyvenimas yra ideologija“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.

Diskusijų laidoje „Savaitė“ R. Juknevičienė sakė, kad norit išlaikyti sąjungininkus NATO aljanse reikia didinti gynybos išlaidas, nes „2 proc. – tai yra tik grindys“.

„Mes esame labai rimtoje situacijoje. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. – yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus“, – sakė R. Juknevičienė. 

Populiariausi