Lietuvoje

2018.08.28 19:14

Turkijos diplomatijos vadovui viešint Vilniuje, Lietuva žada skatinti Turkijos ir ES dialogą

BNS, LRT.lt 2018.08.28 19:14

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva sieks skatinti dialogą tarp Turkijos ir Europos Sąjungos (ES). Susitikęs su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu ministras žurnalistams antradienį sakė, jog „Lietuvai Turkija visada bus nuoširdus dialogo partneris“.

„Yra nenormalu nesikalbėti tiesiogiai, net ir turint probleminių klausimų, ar tai būtų žmogaus teisės, ar žmonių sulaikymai“, –  teigė L. Linkevičius.

„Stengsimės, kiek tai įmanoma, sąlygoti dialogą su Europos Sąjunga ir bandome padaryti tą dialogą pasitikėjimo dvasioje“, – pridūrė jis.

ES santykiai su narystės joje siekiančia Turkija suprastėjo po 2016 metų nepavykusio perversmo, kai buvo suimti dešimtys tūkstančių turkų valstybės tarnautojų ir pareigūnų.

Briuselis tvirtina, jog Turkija pažeidinėja žmogaus teises, tačiau Ankara kaltina ES nedemonstruojant solidarumo ir reikalaujant per daug, kol šalyje įvesta nepaprastoji padėtis.

„Deja, mūsų draugai ES nenorėjo suprasti, su kuo mes susidūrėme tą naktį ir po to“, – kalbėjo M. Cavusoglu.

L. Linkevičius buvo pirmas ES ir NATO užsienio reikalų ministras, aplankęs Turkiją po nepavykusio perversmo.

ES šiemet birželį paskelbė, kad Turkijos užsitęsusios derybos dėl narystės ES „faktiškai sustojo“.

Tačiau M. Cavusoglu žada, jog liepą nutraukus nepaprastąją padėtį šalyje Turkija toliau imsis reformų.

„Mes vis dar norime tapti ES nare, nepaisant sunkumų“, – teigė Turkijos užsienio reikalų ministras, padėkojęs Lietuvai už paramą.

„Neturi prabangos rinktis“

M. Cavusoglu taip pat pareiškė, kad Turkijos partnerystė su Rusija netrukdo santykiams su Lietuva ar Vakarais.

BNS nuotr.

Ankaros santykiai su Maskva pastaraisiais metais šiltėja, Turkija iš Rusijos ketina pirkti modernias zenitinių raketų sistemas S-400, o kitą savaitę Rusijos, Turkijos ir Irano lyderiai ketina tartis, kaip stabilizuoti situaciją Sirijoje.

Tuo metu įtampa slegia ne tik Ankaros santykius su ES, bet ir Vašingtonu – prekybiniai nesutarimai su JAV rugpjūtį nusmukdė Turkijos liros vertę beveik 20 proc., taip pat gali susilpnėti šalių karinis bendradarbiavimas.

Turkų užsienio reikalų ministras tvirtino, jog Ankara „neturi prabangos rinktis“ partnerių, tačiau sugeba „puikiai subalansuoti“ savo užsienio politiką.

„Mūsų santykiai su Rusija nėra alternatyva santykiams su Lietuva, Europa, ar Europos Sąjunga, (...) ar Jungtinėms Valstijoms, nors ir turime tam tikrų problemų“, – teigė M. Cavusoglu.

„Prie ES durų laukėme 16 metų ir vis dar esame čia, bet Turkija ar bet kuri kita šalis, kaip Turkija, esanti šioje pasaulio dalyje, neturėtų rinktis tarp vienos ar kitos šalies“, – sakė jis.

L. Linkevičius teigė nematantis pagrindo manyti, jog susitarimais su Rusija Ankara gali pažeisti Lietuvos interesus.

„To nebus, esu tuo įsitikinęs“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministrai taip pat pasirašė atnaujintą Lietuvos ir Turkijos vyriausybių sutartį dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos.

Lietuvos verslininkai šiuo metu nėra investavę Turkijoje, o Turkijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekia minus 1,05 mln. eurų.

Minusinės tiesioginės užsienio investicijos susidaro, kai investuotojo finansiniai įsipareigojimai įmonei viršija jos reikalavimus investuotojui.

Šių metų pirmą pusmetį Lietuvos eksportas į Turkiją sudarė 116 mln. eurų, importas – 84,6 mln. eurų. Didžiąją Lietuvos eksporto dalį pernai sudarė geležis ir plienas bei javai, o į šalį daugiausiai įvežama turkiškų drabužių.

Premjeras Saulius Skvernelis, susitikęs su Turkijos diplomatijos vadovu, taip pat akcentavo, kad svarbu intensyvinti Lietuvos ir Turkijos dvišalius santykius, ypač prekybos srityje.

M. Cavusoglu ir S. Skvernelis, LRV nuotr.

Pabrėžta, kad reikia daugiau dvišalių kontaktų, verslo misijų ir panašių vizitų. Matomas didelis potencialas dvišalės prekybos augimui, ypač tokiose aukštą pridėtinę vertę kuriančiose srityse kaip aukštosios technologijos, chemijos pramonė ir gyvybės mokslai. Spalį Turkijoje turi įvykti pirmasis Lietuvos ir Turkijos ekonomikos ir prekybos komisijos (JETCO) posėdis. Šalys jau yra pasirašiusios vyriausybių susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Turkijos verslas pakviestas išnaudoti puikiai išplėtotą Lietuvos transporto ir logistikos infrastruktūrą – Klaipėdos uostą, Vilniaus ir Kauno intermodalinius terminalus bei tarptautinį konteinerį traukinį „Vikingas“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Taip pat aptartos turizmo galimybės. Lietuvos gyventojams Turkija yra populiariausia atostogų kryptis – nuo Nepriklausomybės atkūrimo daugiau nei 1 mln. Lietuvos gyventojų aplankė Turkiją. Turkijos gyventojai atranda Lietuvą – 2017 m. Lietuvą aplankė apie 9 tūkst. Turkijos gyventojų ir palyginti su 2016  m. šis skaičius išaugo 12,5 proc.

Dvišalių kontaktų ir turizmo plėtrai didžiulę teigiamą įtaką turi kasdieniai „Turkish Airlines“ vykdomi tiesioginiai skrydžiai. Šiais metais veiklą pradėjo „Turkish Cargo“, sudariusi puikią galimybę pervežti krovinius tarp Baltijos šalių ir Azijos.

Pasidžiaugta aktyviais akademiniais mainais – turkų kalbos mokytis gali ne tik filologijos studentai, bet ir visi norintys.