Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad liepą įsigaliojęs kompensuojamųjų vaistų kainynas taupo valdžios ir pacientų pinigus, tačiau patys pacientai pastebi, kad vis daugiau medikamentų dingsta iš vaistinių. Vaistininkai ir gamintojai prognozuoja, kad rudenį situacija dar labiau pablogės.
Daugiau nei 11 tūkst. epilepsija sergančių žmonių vartoja vaistus, kurių likučių turi mažiau nei 300 vaistinių iš daugiau nei tūkstančio visoje Lietuvoje. Tiekėjai šiuo metu tokių medikamentų jau neturi.
Vaistų gamintojų asociacija skaičiuoja, kad jau daugiau kaip 20 preparatų atsargų užtektų vos savaitei.
Jie skirti širdies ir kraujagyslių, padidėjusio akispūdžio, glaukomos, epilepsijos, Parkinsono, depresijos, bakterijų sukeltoms ligoms gydyti. Į sąrašą patenka sisteminio poveikio hormoniniai preparatai, medikamentai nuo krešulių susidarymo.
„Yra vaistų, kurių neturi didmeninio platinimo įmonės. Jų šiuo metu dar yra galbūt šiek tiek vaistinėse. Gal savaitei, nes niekas nežino, kuriam laikui tų vaistų pakaks. Tačiau tam tikrų kompensuojamų vaistų nėra didmenoje, tai yra vaistinės negali pasipildyti savo atsargų“, – sakė Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.
Anot Vaistinių asociacijos pirmininkės, anksčiau tokios situacijos pasitaikydavo tik išskirtiniais atvejais.
garso įrašas
„Vaistininkas ieško kompensuojamos alternatyvos. Gali būti, kad jau VVKT ir ligonių kasa informuota, jog šito vaisto nėra. Tai tada žmogus renkasi – arba jis palaukia kelias dienas, kol galbūt atsiras, arba jis perka jau kaip nekompensuojamą kitą vaistą. Bet jam, jeigu tai yra receptinis vaistas, tada reikia grįžti pas gydytoją, rašytis receptą ir taip toliau“, – pasakojo Vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Pacientų organizacijų atstovai sako dėl vaistų trūkumo sulaukiantys skundų iš visos Lietuvos.
„Teko girdėti iš pacientų ir iš vaistininkų, kad pradėjo trūkti tų ir pigiausių vaistų, neturi jų ir tiekėjai, negali vaistinės užsakyti, nes tuos vaistus vartoja ne tik Lietuva. Manau, kad gamintojai taip pat turi savo kažkokius planus ir galimybes, kokiai šaliai tiekti. Kadangi dauguma vaistų yra nebekompensuojama, todėl padidėjo vartotojų tų pigių vaistų, kurių ir trūksta“, – kalbėjo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
„Vaistų šiuo metu trūkumo nėra, jų yra vaistinėse ir jų kiekis yra nuolat monitoruojamas tiek VVKT, tiek ir valstybinės ligonių kasos. Man sudėtinga pasakyti, kodėl vaistinės, galbūt jos neužsisako, galbūt jos ne su visomis didmeninio platinimo įmonėmis bendrauja ir tiesiog nemato to, kas yra kitose didmenos įmonėse. Jeigu tuo metu, kai žmogus apsilanko vaistinėje, ji neturi to kažkokio preparato, tai turi pasiūlyti žmogui užsakyti ir mieste per 2 dienas turėtų būti pristatyta“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmakoekonomikos skyriaus vedėjas Tomas Alonderis.
Vaistinių siūlymu, problemą būtų galima išspręsti, jei valdžia įpareigotų gamintojus susirinkti vaistų likučius. Tuomet vaistinės esą galėtų nusipirkti didesnius jų kiekius.
Gamintojai sako, kad padėtis pagerėtų, į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukus daugiau gamintojų. Jie prognozuoja, kad rudenį, kai išseks pacientų vasaros vaistų atsargos, situacija gali dar labiau pablogėti.
Sveikatos ministerijos teigimu, vaistinės ir gamintojai patys turi pasirūpinti, kad medikamentų užtektų, o sumažėjusios kai kurių kompensuojamųjų vaistų kainos taupo valstybės ir pacientų pinigus.
