Lietuvoje

2018.08.27 15:46

Nesutaria dėl brandos egzaminų: ministerija nori keisti visą sistemą, mokiniai ir pedagogai – pačius egzaminus

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2018.08.27 15:46

Egzaminai visada buvo esminis dalykas, vertinant abiturientų pasiekimus, todėl taip turėtų ir išlikti, LRT RADIJUI sako buvęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Jo nuomone, reikėtų keisti ne vertinimo tvarką, o egzaminus – jų turinys turėtų būti žinomas prieš kelerius metus ir egzaminus laikyti turėtų ir patys mokytojai. Švietimo ir mokslo ministrė vis dėlto įsitikinusi, kad reikia keisti visą sistemą.

Galutinius abiturientų vertinimus sudarytų trys dalys

Anot švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, jau daug laiko diskutuojama apie tai, kad abiturientų vertinimas, laikant egzaminus, nėra teisingas, nes moksleivių rezultatus nulemia vos kelios užduotys.

„Ne kartą vyko diskusija, kad tikriausiai jau metas nukarūnuoti valstybinius brandos egzaminus, tikriausiai nėra visiškai teisinga, kad žmogaus dvylikos metų pastangos mokykloje yra įvertinamos keliais skaičiais, kurie realiai nulemia stojimą į aukštąją mokyklą, o gal ir tolimesnį gyvenimą“, – sako J. Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės aiškinimu, siūloma abiturientų pasiekimus ir žinias vertinti pagal tris kriterijus: brandos egzaminus, vienuoliktos ir dvyliktos klasių pažymių vidurkius bei brandos darbą.

Ministrės aiškinimu, toks vertinimas būtų naudingas, nes dabartinė egzaminų sistema atspindi tik abiturientų įgytas žinias, o ne visus gabumus. J. Petrauskienės teigimu, sistema būtų pritaikyta pagal geriausius kitų šalių pavyzdžius.

J. Petrauskienė, BNS nuotr.

„Siūloma pereiti prie kaupiamojo vertinimo. [...] Paprastai sakant, yra trys įrašai, kurie atspindėtų žmogaus pasiekimus per dvylika metų. Be jokios abejonės, yra brandos egzaminai, kurie svarbūs, kad galėtume pamatyti, kiek mokinys geba, kiek yra išmokęs, lyginant su kitais Lietuvos moksleiviais. Antras dalykas, kas atsiranda siūlyme, tai yra vidurkiai, kurie irgi yra svarbūs“, – akcentuoja J. Petrauskienė.

Jos aiškinimu, į galutinį vertinimą būtina įtraukti vidurkius, nes egzaminas tam tikra prasme yra subjektyvus – vienas metais egzaminų užduotys gali būti sudėtingesnės, kitais metais – sunkesnės, todėl moksleiviui gali paprasčiausiai nepasisekti.

„O trečias dalykas [...] yra brandos darbas, kuris leidžia žmogui atskleisti tas kompetencijas, gebėjimus, kurie nebūtinai telpa į dalykinius rėmus, kuris taip pat leidžia neformaliai įvertinti tas kompetencijas, kurios yra labai svarbios žmogui, vertinant jo brandą“, – teigia J. Petrauskienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad bet kokie pakeitimai, remiantis įstatymu, gali būti pradėti vykdyti tik praėjus dvejiems metams po jų priėmimo.

B. Burgis: Lietuva nepasiruošusi mokytis iš kitų šalių

Švietimo ministrės pasiūlytą tvarką buvęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius B. Burgis vertina neigiamai. Anot jo, vienas iš pagrindinių šio siūlymo trūkumų yra tas, kad skirtingose mokyklose tas pats pažymys gali atspindėti skirtingus gebėjimus. Pavyzdžiui, silpnose mokyklose net ir vidutines žinias turintys mokiniai gali būti įvertinti labai gerais pažymiais.

„Nieko nebus, negalima atiduodi vairų mokykloms. Jokiu būdu. Jeigu šiemet daugiau kaip 40 proc. moksleivių neišlaikė matematikos brandos egzamino, tai mes turime suprasti, kad reikia sakyti tiesą – kur Licėjus ir kur kokia nors mokykla toli nuo Vilniaus? Jeigu kiekvienas pradės rungtis, kas parašys geresnius pažymius, tai bus absoliuti netvarka“, – įsitikinęs B. Burgis.

B. Burgis, BNS nuotr.

Jo nuomone, taip pat nederėtų imti pavyzdžio iš kitų šalių, nes Lietuva, B. Burgio teigimu, paprasčiausiai tam dar nėra pasiruošusi: „Lietuva dar nepasiekė tokio lygio kaip, pavyzdžiui, Švedija. [...] Mano anūkėliai mokosi Švedijoje. Ten negalima nei girti, nei peikti. Tokia valstybės nuostata. Todėl truputėlį dar palaukime.“

B. Burgio tvirtinimu, naudingiau būtų įvesti kasmet laikomus egzaminus. Pašnekovo pastebėjimu, labai dažnai abiturientai į baigiamuosius egzaminus reaguoja kaip į lemiamą mūšį. Laikydami egzaminus kasmet, moksleiviai paprasčiausiai priprastų, kad jų žinios po kiekvienų mokslo metų yra patikrinamos.

„Man patinka idėja, kad nuo dešimtos klasės kasmet būtų laikomas egzaminas. Pabrėšiu – egzaminas neturi būti iššūkis. [...] Labiausiai norėčiau, kad moksleiviai ramiai ir paprastai laikytų egzaminą, žinodami, kad nuokrypis nuo to, ką jis turi mokykloje, bus visiškai nedidelis“, – sako B. Burgis.

Abejoja, ar pažymiai visada atspindi realias moksleivių žinias

Panašios pozicijos į B. Burgio laikosi ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė. Pasak jos, svarstymų įvesti kaupiamojo balo sistemą buvo jau prieš pusmetį. Tokią tvarką patys moksleiviai, teigia R. Matulytė, vertina teigiamai, tačiau kyla didelė bėda dėl nelygiaverčių vertinimų skirtingose mokyklose.

„Didžiausias bėda Lietuvoje yra labai netolygus mokyklų lygis. Net tos pačios mokyklos mokytojai kartais vertina gana skirtingai, atsiranda simpatijos ir antipatijos. Kalbant apie pažymius ir vidurkius, šiandien vis dar neturime saugiklių, kaip būtų galima išvengti manipuliavimo sistema, kad moksleivis nenukentėtų“, – atkreipia dėmesį R. Matulytė.

Jos aiškinimu, kasmet pasitaiko atvejų, kai itin prastą pažymį iš vieno ar kito dalyko turėjęs mokinys to dalyko egzaminą išlaiko puikiai, o puikius pažymius turėjęs mokinys gauna prastus rezultatus arba egzamino netgi neišlaiko.

R. Matulytė, K. Čachovkij/DELFI nuotr.

„Matyčiau dar vieną bėdą – mokyklų reitingas vis dar gana svarbus aspektas. Būna, kad mokyklos konkuruoja tarpusavyje. Ar nebus taip, kad kai kur mokytojai dirbtinai surašys geresnius pažymius?“ – svarsto R. Matulytė.

Ji pripažįsta – šiuo metu galiojanti egzaminų sistema nėra ideali, kiekvienais metais egzaminai vis kitokie ir moksleiviai nežino, ko tikėtis: „Mes turime atskiras egzaminų ir bendrojo ugdymo programas. Tada apskritai pasimeta idėja, kodėl vis dėlto mokomės. Nors sistema kartais galbūt šlubuoja, kol kas man atrodo, kad tai yra objektyviausias gelbėjimosi ratas tiems vidurkiams, kurie šiandien tikrai ne visose mokyklose atspindi moksleivio žinias.“

Ministrė: svarbu pademonstruoti ir kitas mokinių žinias

J. Petrauskienė sutinka, kad dabar galiojanti vertinimo sistema nėra pati geriausia, o siūloma – turi trūkumų, tačiau ji argumentuoja, kad daugybėje pasaulio šalių taikoma būtent kaupiamojo vertinimo sistema: „Nesutikčiau, kad nereikėtų stebėti, kaip yra pasaulyje, [...] kaip yra siekiama tolygesnio vertinimo tarp mokyklų. Tų praktikų tikrai yra. Tokia šalis, kaip Švedija, daug metų link to ėjo.“

Ministrė sutinka, kad tiek besikeičiančios egzaminų užduotys, tiek besiskiriantys vertinimai mokyklose yra didelė problema. Tačiau ji įsitikinusi, kad kaupiamojo vertinimo sistemos įvedimas padėtų atskleisti šias problemas ir suteiktų galimybę mokiniams savo gebėjimus pademonstruoti ne tik remiantis keliais egzaminais.

„Tai turime aptarti su mokyklų bendruomene. Svarbu pademonstruoti ir tas kitas žinias, kompetencijas, gebėjimus, kuriuos galime atskleisti, rengiant brandos darbą, pateikiant kitus ne mažiau svarbius dalykus: informaciją apie dalyvavimą savanoriškoje veikloje arba sporto, muzikos veiklose, olimpiadose. Tai irgi parodo išskirtinius pasiekimus, kurie šiandien nėra niekaip vertinami, stojant į aukštąsias mokyklas“, – sako J. Petrauskienė.

BNS nuotr.

Egzaminus laikyti siūlo patiems mokytojams

B. Burgio nuomone, tikėtina, kad net atsižvelgiant į jau minėtus pasiūlymo trūkumus, jis galiausiai bus priimtas, nes tai variantas, kuris tenkina daugelį: „Būsiu blogas pranašas – nepaisant to, ką aš kalbėsiu, laimės variantas „lengviau, dar lengviau, dar lengviau, visai lengvai“. Matote, visi patenkinti: vaikai patenkinti, jų tėvai patenkinti, labiausiai patenkinti universitetai, nes jie visada bus užpildyti.“

B. Burgis viliasi, kad galiausiai bus įtvirtinta nuostata, jog studijuoti aukštojoje mokykloje neturėtų būti lengva: „Negali būti, kad į prestižinius Lietuvos universitetus būtų lengva įstoti. Taip negali būti. Negalima priimti tų, kurie net vidutinio mokymosi lygio nepasiekia, kaip dabar yra, deja, daroma. Todėl aš labai bijau, kad laimės tas kaupiamasis balas, kūrybinis darbas, kurį kas nors parašys. Duokite man, per dieną parašysiu po tris darbus.“

Pašnekovo teigimu, kaip jau minėta, siūloma sistema turi daug trūkumų, o egzaminai visada buvo kertinė vertinimų dalis, todėl jie turi išlikti. Tačiau, įsitikinęs B. Burgis, derėtų keisti pačius egzaminus ir požiūrį į juos. Pedagogo nuomone, egzamino turinys moksleiviams turėtų būti iš anksto žinomas. Taip pat turėtų būti iš anksto pateikti aiškūs vertinimo kriterijai.

„Tiesiog padarykime taip, kad egzaminas būtų suprantamas iš anksto, kad prieš trejus ar ketverius metus žmonės žinotų to egzamino turinį, žinotų vertinimo kriterijus, kad mokytojai patys išlaikytų tuos egzaminus, gautų įverčius ir suprastų, kaip jie nemoka mokyti, kad moksleiviai gautų gerus įverčius. Vis dėlto prašau – palikime valstybei spręsti, ko pasiekia koks mokinukas kokioje mokykloje“, – sako B. Burgis.

Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.