Vilniuje, nepaisant Rusijos nepasitenkinimo, atidarytas Maskvoje nužudyto Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo skveras.
Į ceremoniją atvykusi vieno ryškiausių Rusijos opozicionierių dukra, jo bendražygiai, Lietuvos valdžios atstovai pažymėjo, kad Vilnius tampa antruoju miestu pasaulyje po Vašingtono, suteikusiu B. Nemcovo vardą vietai greta Rusijos diplomatinės atstovybės.
„Man, kaip Rusijos piliečiui, negali būti nieko patriotiškiau, nei pavadinti aikštę ar skverą priešais Rusijos ambasadą Rusijos valstybės veikėjo vardu. Ką bekalbėtų Kremliuje, (...) ar šiame pastate man už nugaros, žinau, kad ateis diena, kai Rusija didžiuosis tuo, kad mūsų ambasados Vašingtone, Vilniuje ir, tikiuosi, kitose sostinėse bus Boriso Nemcovo vardo gatvės, aikštės ir skverai“, – penktadienį pe ceremoniją sakė B. Nemcovo bendražygis, jo fondo valdybos pirmininkas Vladimiras Kara-Murza.
B. Nemcovo dukra Žana Nemcova, dėkodama Vilniaus valdžiai už sprendimą suteikti tėvo vardą skverui, pabrėžė, kad tai susiję ne tik su tragišku jo likimu, kad jis buvo nužudytas Maskvos centre, bet ir su tuo, kad jis „buvo unikalus politikas ne tik Rusijai, bet ir pasauliui“, nes sugebėjo tiksliai apibūdinti dabartį politiniais, socialiniais, ekonominiais aspektais. Jos manymu, būtent tai jam leido tapti sėkmingiausiu Nižnij Novgorodo gubernatoriumi.
„Bet antroji jo vertybė dar unikalesnė: tik nedaugelis žmonių turi sugebėjimą matyti ateitį, kaip klostysis situacija. Rodos, mano tėvas turėjo šį sugebėjimą. Yra net trys man žinomi pavyzdžiai: kai jis išleido savo pirmąją knygą „Maištininko išpažintis“ 2007-aisiais. Įžanginiame žodyje jis rašė, kad Rusija žengia imperiniu keliu, t. y. renkasi imperialistinę retoriką, politiką. Tai buvo visiška tiesa, nors tuo metu mažai kas jį išgirdo“, – sakė ji.
BNS nuotr.
Pasak Ž. Nemcovos, partijos „Parnas“ suvažiavime 2012-aisiais, kalbėdamas apie prezidento rinkimus, B. Nemcovas ragino juos boikotuoti, tačiau taip pat nesulaukė didelio palaikymo.
„Jis buvo stoikas. Nepaisant to, kad tiek daug žmonių jam priešinosi, nes tik nedaugelis turėjo tokią nuostabią savybę. Būtent todėl šiandien ir stovime šiame skvere, kuris bus pervadintas po kelių akimirkų“, – sakė ji.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad demokratijos, minties laisvės simboliu, legenda laikomas B. Nemcovas iš tiesų buvo „paprastas žmogus, mylintis laisvę“.
„Jis buvo didelis optimistas, nieko nebijantis, drąsus žmogus (...). Tai yra pagarba ne tik visiems bendražygiams, kurie žino, kad laisvė turi kainą, bet ir tiems, kurie kovoja už tai šiandien Rusijoje, bet kur pasaulyje. Didžiuojuosi, kad asmeniškai pažinojau B. Nemcovą, mes su juo dalyvaudavome renginiuose, dažnai bendravome, jis dalyvavo mūsų renginiuose“, – sakė L. Linkevičius.
Jis priminė, kad Rusijos demokratinės jėgos padėjo Lietuvai ir prieš beveik tris dešimtmečius atkuriant šalies nepriklausomybę bei po Sausio įvykių, kai vyko šimtatūkstantinės demonstracijos Maskvoje, Sankt Peterburge.
„Tai reiškė labai daug ir reikš labai daug ateityje. Atiduodame pagarbą B. Nemcovui ir visiems tiems, kuriems svarbi laisvė ir kurie žino jos kainą, kurie supranta, kad tai – ne savaime suprantamas dalykas ir kad už ją reikia kovoti, o svarbiausia – ją apginti“, – kalbėjo ministras.
Pirmasis faktinis šalies vadovas Vytautas Landsbergis sako tikintis, kad Rusija keisis ir taps tokia, kuria tikėjo B. Nemcovas.
„Jis tikėjo žmogiška Rusija, kur ne tik tauta, bet ir valdžia bus žmogiška, kad ji nebus karo šalis ir jos nevaldys karo partija. Rusija turi didžiulę kūrybinę galią ir ji pajėgi kurti gėrį savo žmonėms ir kaimynams. Deja, kol kas to nėra, ji susitelkusi į vis baisesnes žudymo priemones“, – sakė V. Landsbergis.
B. Nemcovo vardas nedideliam skverui priešais Rusijos ambasadą Žvėryno mikrorajone suteiktas šią gegužę. Tai sulaukė aštrios Rusijos kritikos – šalies ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas sostinės politikų sprendimą pavadino „bezdžioniavimu“ sekant Vašingtonu.
„Argi gali būti didesnė garbė, nei erdvė priešais ambasadą, pavadinta šios valstybės veikėjo, kovotojo už žmogaus teises vardu? Manau, kad ateis ta diena Rusijoje, kai ambasada pasidžiaugs, kad yra įsikūrusi B. Nemcovo skvere“, – ambasadoriaus reakciją įvertino meras.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad taip pagerbsime ir tą pusę milijono Maskvos gyventojų, kurie po 1991 metų sausio 13 išėjo į gatves palaikyti Lietuvos.
„Gerbiu B. Nemcovo, Anos Politkovskajos, kitų nužudytų Rusijos demokratų ir žurnalistų atminimą ir vertinu jų kovą prieš Putino režimą. Žinoma, kad tokie iškilūs žmonės yra verti būti pagerbti ir įamžinti Vilniuje“, – sako meras.
Meras buvo susitikęs su sostinėje viešėjusiais žymiais Rusijos demokratais, opozicijos atstovais, gavusiais prieglobstį Lietuvoje, protestų ir solidarumo akcijų organizatoriais, žurnalistais. Išklausęs jų lūkesčius meras pasiūlė, kaip simboliškai galėtų būti įamžinti Rusijos demokratai Vilniuje.
Planuojama, kad skvere Latvių gatvėje galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų. Svarstoma, kad šioje vietoje esanti giraitė ir tvenkinys galėtų tapti patrauklia miestiečiams vieta, o čia augantys beržai galėtų būti pavadinti atskirų demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui.
B. Nemcovas buvęs aktyvus opozicijos narys, buvo nušautas 2015-ųjų vasario 27-ąją Maskvoje, netoli Kremliaus. B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius Sausio 13-osios įvykių metu bei vėliau.
