Lietuvoje

2018.09.04 14:38

L. Linkevičius: Molotovas vis dar laukia savo Ribbentropo

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, „Lietuvos diena“, Galina Vaščenkaitė, LRT.lt, BNS2018.09.04 14:38

Trečiadienį Vilniaus universitete prasidėjo antroji prezidento Valdo Adamkaus konferencija, kurioje pasaulio politikos lyderiai diskutuoja, kaip atkurti Europos ir transatlantinį atsparumą. Didžiausios grėsmės Europa ir Jungtinėms Valstijoms yra terorizmas, ekonominis nesaugumas ir migracija, sakė prezidentas Valdas Adamkus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragino Vakarus reaguoti į istorijos pamokas ir išlaikyti vieningą politiką priešinantis kylančioms Rusijos grėsmėms.

Kviečiame žiūrėti tiesiogiai:

Antrąkart savo paties Vilniuje suburtoje konferencijoje, skirtoje transatlantiniam atsparumui stiprinti, trečiadienį jis ragino Europą ir JAV telktis reaguojant į Rusijos, Kinijos keliamas grėsmes, iššūkius transatlantinei vienybei.

„Terorizmas, finansinis, ekonominis netikrumas ir migracija – tai trys grėsmės, su kuriomis šiandien susiduria ir Amerika, ir Europa. Tačiau kaip mes sprendžiame juos, ar sutelktai, kaip kadaise priešindamiesi komunistinei ideologijai, ar vis dėlto kiekvienas sau, kaip išmanome?“ – klausė V. Adamkus.

Kadenciją baigęs prezidentas pabrėžė, kad į Afganistaną po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios išpuolių mestos NATO pajėgos buvo teisingas sprendimas, tačiau kritikavo silpną NATO įsijungimą į vėlesnes antiteroristines operacijas, kur, anot jo, NATO užleido vietą „įvairių konfederacijų savanoriškoms koalicijoms“ ir tapo „ne pirmosios pagalbos ir ne pirmojo skambučio centras“. 

„Kai Rusija tokia svarbi kariniam tranzitui Afganistane, negi dar kelsi klausimą dėl neteisėtos invazijos į Gruziją? Kai Kremlius imasi spręsti konfliktą Sirijoje, kažkaip nemandagu priminti neteisėtą Krymo aneksiją ir karą Rytų Ukrainoje. Kažkas negerai, kai mes linkstame manyti, kad tai normalu. Dar klaida, kai manoma, kad taip turi būti, nes taip neva diktuoja pragmatiniai interesai“, – tvirtino jis.

Prezidentas taip pat kritikavo stringančius susitarimus dėl vadinamojo „NATO Šengeno“, kuris leistų laisvesnį karių judėjimą NATO narėse.

„Trūksta politinės valios ir apsisprendimo naudoti NATO greitoms operacijoms. Jei pripažįstame, kad „Islamo valstybė“ kelia esminę grėsmę saugumui, kodėl į kovą su ja NATO prisijungia taip vėlai ir tik švelniomis priemonėmis?“ – svarstė jis.

Jis pabrėžė, jog tarptautinės bendruomenės nerimą kelia antros pagal dydį ES prekybos partnerės Kinijos „nemažėjantis prekybos deficitas, agresyvios investicijos į infrastruktūrą“, veiksmai Pietų Kinijos jūroje bei kituose regionuose. V. Adamkus kritikavo ir šiame kontekste pasigirstančius svarstymus atšaukti ES taikomas ekonomines sankcijas Rusijai, skatinti prekybą ir investicijas.

V. Adamkus, E. Genio/LRT nuotr.

„Bijau, kad aiškios nuomonės, kaip vertinti Kinijos transformaciją, iki šiol neturime nei pavieniui, nei kaip transatlantinis aljansas. Nemanau, kad ieškant atsakymu bičiulystė su ponu Putinu būti pati efektyviausia strategija“, – teigė jis.

V. Adamkus atkreipė dėmesį ir į mažėjantį Rusijos vaidmenį pasaulyje, tačiau pažymi, kad vis dar per 40 proc. Rusijos prekybos vyksta su ES, o didžiąją dalį jos eksporto sudaro nafta ir dujos.

„Vargu, ar remdamasi į šį milžiną dujinėmis kojomis, Amerika ir Europa bus pajėgios išlaikyti ir stiprinti savo pasaulinę lyderystę. Manau, kad Azijai stiprėjant, transatlantinė sąjunga turėtų dar labiau susitelkti“, – sakė jis.Anot prezidento V. Adamkaus, šiuo metu jaučiamas JAV ir Europos Sąjungos (ES) santykių prastėjimas, todėl konferencijos tikslas labai aiškus: „Būtent, kai jaučiamas tam tikras eižėjimas tarptautinėje politikoje, ypač JAV ir Europos Sąjungos santykiuose, konferencijos tikslas – stiprinti transatlantinės šeimos vienybę, kurią skaldo net ir įvairūs vidiniai faktoriai.“

Prezidento teigimu, bus bandoma kreiptis ir į JAV partnerius: „Bandysime įtikinti JAV partnerius, kovojančius su nacionaliniais JAV priešais, pasirinkti demokratišką ES kaip geriausią ir ištikimiausią JAV sąjungininkę. Be galo malonu, kad JAV delegacija, kuri atskrenda net ir karinio transporto lėktuvu, Kongreso nariai ir kitų svarbių politinių institucijų vadovai atsiliepia ir aktyviai dalyvauja šioje konferencijoje.“

V. Landsbergis: ta Europos dalis, kuri remia kariaujančią Rusiją, remia karą

Konferencijoje paklaustas, ar įmanoma, kad Vakarų šalys turėtų vieningą poziciją dėl Rusijos, kai atskiros šalys turi daug savų ekonominių, diplomatinių, politinių interesų, profesorius Vytautas Landsbergis tvirtina – būtina siekti, kad nuomonė sutaptų dėl esminių klausimų.

„Reikia siekti, kad pagrindiniais, fundamentaliais, esminiais klausimais pozicija būtų vieninga, nes visokių mažesnių interesų ir papirkinėjimų bus amžinai. Nereikia tiek į juos koncentruotis. Reikia koncentruotis į fundamentalius dalykus“, – įsitikinęs V. Landsbergis.

V. Landsbergis, E. Genio/LRT nuotr.

Jo nuomone, tie, kurie remia Rusiją ir jos veiksmus, paprasčiausiai pasirenka remti karą arba yra suklaidinti: „Yra demokratija, žmogaus laisvės ir taika. Rusija yra karas. Tie europiečiai (suklaidinti ar su savo interesiukais), kurie remia kariaujančią Rusiją, remia karą. Jiems reikia tai suvokti arba kas nors turi jų klausti – ar tu remi Putino karą, kuris plečiasi ne tik Ukrainoje, t. y. Europoje, bet ir Sirijoje, ir dar nežinia kur gali plėstis. Tai yra karo politika. Tai jūs remiate karo politiką? Štai, koks turi būti klausimas visiems putinferštėjeriams.“

Paklaustas, kaip tokiu atveju Europos lyderiai turėtų dirbti su JAV administracija, nes nevienodai sutariama dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijos ir veiksmų, V. Landsbergis ragina atskirti kasdienius prezidento pasisakymus nuo visos valstybės politikos.

„Man atrodo, kad ne visai aišku, kur yra šios dienos replika ar pasisakymas, ir kur yra nuolatinė ir pastovi valstybės politika. Čia galbūt ir žurnalistai klaidina patys save ir žmones, kai griebia sensacingus pasakymus ir interpretuoja tai kaip valstybės politiką. Teisingiau būtų interpretuoti, kad tai – valstybės vadovo šios dienos nuomonė“, – tvirtina V. Landsbergis.

L. Linkevičius: Molotovas vis dar laukia savo Ribbentropo

Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje ministras L. Linkevičius atkreipė dėmesį į minimas Prahos pavasario ir Gruzijos teritorijos okupacijos sukaktis – anot jo, „tos pačios instrukcijos“ bei „tie patys tankai, tie patys metodai gniuždyti laisvą valią“ naudojamos ir Kryme, Rytų Ukrainoje.

„Liūdna, kad mūsų kaimynai mėgaujuosi nebaudžiamumu, atsparumo stoka, tęsdami politiką, kuri, kaip jau priminiau, truko 50 metų, naudojamos tos pačios instrukcijos. Dabar, kai minime kitą įvykį, trėmimus, nulemtus Ribbentropo-Molotovo pakto, svarbu pasakyti vėl, ką kartais sakau: Molotovas vis dar gyvas ir laukia savo Ribentropo“, – teigė ministras.

L. Linkevičius, E. Genio/LRT nuotr.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga slapta susitarė pasidalyti Rytų Europą. Jis vadinamas tuometinių užsienio reikalų ministrų Joachimo von Ribbentropo ir Viačeslavo Molotovo vardu. 

L. Linkevičius taip pat sakė, kad Vakarams reikia nuolat sau priminti apie lyderystės stoką reaguojant į iššūkius, o ne tiesiog „reflektuoti darbotvarkę, primestą kieno nors kito“.

„Tai reikalauja mūsų pajėgų, protų ir veiksmų mobilizacijos, neabejoju, kad mes tai padarysime“, – vylėsi ministras.

Ž. Pavilionis: Vakarai pagaliau bunda

Konferencijos iniciatorius ambasadorius Žygimantas Pavilionis labiausiai akcentuoja Rusijos grėsmę ne tik mūsų regionui, bet ir visam pasauliui. Anot jo, po dešimties metų nuolaidžiavimo Vladimiro Putino režimui, Vakarai pagaliau bunda. Vakarų santykiuose su Rusija, Lietuva gali imtis lyderystės.

Ž. Pavilionis prisimena, kaip V. Adamkaus prezidentavimo laikais kai kas juokaudavo, kad užsienio politikoje Lietuva šoka virš savo bambos ir objektyvių galimybių. Ambasadorius nuogąstauja, kad aktyvi prezidento V. Adamkaus pradėta ir Dalios Grybauskaitės tęsiama užsienio politika gali ir pasikeisti. Pasak jo, „atrodo, kad dabartinė vyriausybė kartais pereina į kitą barikadų pusę, ypač kalbėdama apie dialogą su Kremliumi ar Pekinu, kuris 95 proc. finansuoja Astravo atominės elektrinės statybas Baltarusijoje, stebint kaip mūsų valdžia nekuria koalicijos prieš šią energetinę grėsmę.“

E. Genio/LRT nuotr.

Ambasadoriaus teigimu, šiandieną Vilniuje susirinko didelės Lietuvos užsienio  politikos draugai ir rėmėjai. Jie turi svajonę – sukurti laisvą ir nedalomą Europą, tiki galimybe ne tik išplėsti ES ir NATO į Rytus, bet ir pakeisti pačią Rusiją.

Konferencijos pabaigoje planuojama priimti dokumentą, kuris vadinasi „Rusija ir Europa be Putino“. Joje, anot Ž. Pavilionio, bus išdėstytos  priemonės, kurios padėtų kurti europietišką ateitį ir pačiai Rusijai: parama kovotojams už laisvę, energetinio, kibernetinio saugumo priemonės, stipresnis atsakas į informacines ir hibridines grėsmes – sritys, kuriose Vakarai galėtų įsiklausyti į Lietuvos patirtį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt