Lietuvoje

2018.08.20 06:53

A. Matonis: JAV kariams Baltijos šalyse trūksta erdvės

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2018.08.20 06:53

JAV prezidentas pasirašė 2019 m. gynybos biudžetą, kurį sudaro 716 mlrd. dolerių. Biudžeto įstatyme sakoma, kad JAV politinė ir karinė vadovybė turi „išnagrinėti galimybes pereiti iš NATO Baltijos šalių oro policijos misijos į oro gynybos misiją“. Pasirašytame įstatyme numatytas tolesnis Baltijos šalių rėmimas. Ar šis dokumentas turi realią praktinę reikšmę?

Anot dokumento, parama turėtų apimti „nepertraukiamą ir ilgalaikį JAV pajėgų dislokavimą, JAV specialiųjų operacijų pajėgų mokymo ir paramos veiklą, intensyvesnius bendrus mokymus ir pratybas, siekiant atgrasyti agresiją, skatinti sąveiką, didinti atsparumą ir sudaryti sąlygas NATO esant reikalui imtis kolektyvinių veiksmų“.  Lietuva jau kuris laikas mėgina įtikinti Ameriką nuolat dislokuoti savo karius ir ne vienus metus kelia klausimą dėl oro gynybos misijos. Apie visai tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pokalbis su laidos „Karinės paslaptys“ redaktoriumi Aleksandru Matoniu ir Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.

Šitas dokumentas neturi jokių numatytų konkrečių terminų. Ar tai reiškia, kad jis yra tiesiog politinis dokumentas, ar jis turi ir praktinę reikšmę ir ar jis yra reikšmingas ir svarbus Baltijos valstybėms?

L. Kojala: Be abejo, jis yra politinis dokumentas, pasirašomas kiekvienais metais ir nubrėžiantis tam tikras strategines Amerikos užsienio politikos gaires. Mes matome, kad tai yra labai svarbu po to, kai jau yra tvirtinami konkretūs biudžetai ir dalijamos lėšos toms sritims, kurios yra apibrėžiamos šitame dokumente. Taip, konkretumo kai kuriais klausimais, kurie yra svarbūs Baltijos valstybėms, galbūt trūko arba mes norėjome jo daugiau, bet mes turime pripažinti faktą, kad mes esame pastebėti, yra kalbama apie atgrasymą ir jo stiprinimą mūsų regione, apie lėšų tam didinimą. Tas biudžetas yra išaugęs nuo 2014 metų keliolika milijardų dolerių. Ir tai yra labai svarbu, aš manau, nes nuo to prasideda konkretūs sprendimai.

Aleksandrai, koks yra pagrindinis skirtumas tarp oro policijos ir oro gynybos misijos?

A. Matonis: Gynybos misija yra visiškai kitaip. Tai yra iš karto ir kitoks šiek tiek pavaldumo mechanizmas. Žinoma, tie visi NATO mechanizmai išlieka, tačiau kitokios užduotys. Užduotis yra kautis, veikti prieš priešo objektus arba prieš priešo objektus danguje, arba prieš priešo radiolokacines stotis. Ir, žinoma, tai reikalauja ir kitokio tipo orlaivių, nes oro policijos misijoje dalyvaujantys orlaiviai kai kurie iš jų būna universalūs, o kai kurie, pavyzdžiui, amerikiečiai labai dažnai atskrenda su F-15 modeliais, kurie pritaikyti būtent „oras–oras“ misijoms, bet ne „oras–žemė“ arba mišrioms misijoms.

Kovinė misija, karinė misija yra visai kitokio pobūdžio – tu turi ieškoti priešo ir jį nugalėti arba atremti priešo puolimą. Šiuo atveju mes kalbame apie oro erdvės patruliavimą taikos sąlygomis, kur pirminė užduotis yra išsiaiškinti, kas yra tas orlaivis, kuris, pavyzdžiui, skrenda be atsakiklių, nekoordinuodamas savo veiksmų su dispečeriais žemėje, neturėdamas skrydžio plano, ir jį įvertinti, atpažinti, nufotografuoti ir atitinkamai po to perduoti savo vadovybei. Ir tik tuo atveju, kai vyksta tam tikras oro erdvės pažeidimas, nepaisoma reikalavimų sustabdyti tą skrydį, nukreipti skrydį arba į oro uostą, kur jis turėtų būti nutupdytas arba kažkur į išorę, tuomet gali būti priimtas sprendimas panaudoti mirtiną jėgą.

A. Matonis, K. Pansevič/DELFI nuotr.

Dabar dar kalba eina ir apie nuolatinį amerikiečių karių buvimą čia Lietuvoje. Jie buvo nuo 2014 iki 2017 metų, iš karto po Krymo aneksijos, bet dabar jie išvyko iš Lietuvos, ir tai vėl yra Lietuvos rūpestis. Linai, noriu jūsų klausti, dabar naujajame įstatyme yra tokie tekstai, kad turėtų būti stengiamasi, kad būtų sugrąžintas nepertraukiamas ir ilgalaikis buvimas. Ar tai reiškia, kad mes galime tikėtis, jog apie tai svarstoma ir taip gali būti, kad mūsų toms svajonėms lemta būti įgyvendintoms?

L. Kojala: Jeigu skaitytume dokumentą, matytume, kad ten yra labai aiškiai pabrėžta, jog turi būti persvarstyta ir permąstyta, kokia turėtų būti Amerikos pajėgų dislokacija Europoje ir kaip turi būti atsiliepiama į naujus iššūkius, vėlgi, pirmiausia prioritetizuojant rytinį kraštą, turima omenyje NATO valstybes, kurios yra jautriausios. Tai yra labai svarbu, nes apie tai yra kalbama. Jeigu kalbėtume apie tai, ką mini dėl Baltijos valstybių, tai, ko gero, matytume, kad tas tekstas yra abstraktesnis negu kalbant, pavyzdžiui, apie Lenkiją, kur jau yra amerikiečių kariai, Rumuniją ir kai kurias kitas valstybes, kur tie žodžiai, nes mes kalbame apie konkrečias frazes ir bandome suprasti, ką jos reiškia, yra konkretesni. Tai, ko gero, negalėtume teigti, kad šiame dokumente yra įsipareigojimas, kad jau artimiausiu metu amerikiečiai tikrai čia bus ir galbūt tas buvimas bus nuolatinis ir panašiai, bet apie tai yra svarstoma ir diskutuojama, tai tokia galimybė yra palikta.

L. Kojala, BNS nuotr.

Aleksandrai, bet kodėl tie amerikiečių kariai vis dėlto išvyko, juk grėsmių tai nesumažėjo?

A. Matonis: Jų pasitraukimas įvyko dėl to, kad amerikiečiams paprasčiausiai čia nėra kur mankštintis, nėra žaidimų aikštelės. Mūsų poligonai netgi po tos dvejopos plėtros – dabar tiek Ruklos, tiek Pabradės poligonai yra plečiami beveik dvigubai, didinamos ir karinio mokymo teritorijos, ir poligonai, kur gali būti atliekami šaudymai – net ir tada didžiausias Pabradės poligonas galės sau leisti „žaisti“ bataliono dydžio koviniam vienetui. O amerikiečiams tam, kad jų buvimas čia būtų didesnis, jiems reikia daugiau erdvės. Ir tą erdvę pirmiausia gali pasiūlyti net ne Lietuva, Latvija ir Estija, o Lenkija. Zagano, Drawsko Pomorskie, Orzyszo poligonas – milžiniškos karinio mokymo teritorijos, kur telpa ne tik kuopa, ne tik batalionas, kas būtų mūsų svajonių viršus – turėti čia savo amerikiečių batalioną – bet telpa ir visa brigada.

Beje, jeigu kalbėtume apie oro policijos misijos sustiprinimą, būtent Baltijos šalys pasižymi pakankamai neapkrauta oro erdve. Čia yra vietos lakstyti naikintuvams, viršyti garso greitį, mankštintis žymiai daugiau, negu jie tai gali padaryti tradicinėse savo vietose virš Šiaurės jūros, virš Jungtinės Karalystės, virš Vakarų Europos, kur yra labai riboti laikai, oro eismas nepaprastai intensyvus. Čia jie gali daryti ką nori ir mes tam neprieštaraujame.

Ir dar vienas dalykas. Šitame biudžete yra numatyta 250 milijonų Ukrainos karinei paramai. Ir tame pačiame įstatyme yra toks tekstas, kad gynybos ministerijai yra uždrausti bet kokie veiksmai, kurie leistų pripažinti, kad Krymas yra teisėta Rusijos žemė. O prezidentas Donaldas Trumpas, pasirašęs dokumentą, savo pranešime sako, kad jis laikysis šitų nuostatų tiek, kiek jam, kaip prezidentui, leidžia konstitucinės galios. Ar čia yra kažkokio neatitikimo, nesutarimo? Ir tada tai tarsi prieštarautų tam, kas ten įdėta apie Baltijos valstybes?

L. Kojala: Svarbu turbūt pažymėti, kad 50 milijonų skirta būtent letalinės ginkluotės įsigijimui. Tai, be abejo, yra labai svarbus žingsnis, stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus, ką amerikiečiai daro jau kurį laiką. Kalbant apie šitą diskusiją svarbu pažymėti, kad vyksta kova dėl galios tarp Amerikos institucijų. Kongresas jau kurį laiką bando apriboti prezidento galias, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip ekonominės sankcijos. Dabar jau iš esmės prezidentas negali vienas pats priimti daugelio sprendimų, susijusių su sankcijomis, ypač Rusijos atžvilgiu, todėl, kad Kongrese yra nerimo, kad jo pozicija gali būti pernelyg švelni. Tai mes vėl matome kovą tarp institucijų ir prezidento norą pabrėžti, kad jis neleis Kongresui – Senatui ir Atstovų rūmams – užvaldyti visų sprendimų, kurie yra susiję su užsienio politika. Todėl ir jo retorika dažnai ir jau ne pirmą kartą bus kritiška.

Ačiū jums.