captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gavus atsakymą nusviro rankos: prašo pagalbos nusipelniusiai medikei

36 metus kitus gydžiusi ir daugybę sunkių ligų diagnozavusi Lina Kochanskienė pati atsidūrė ligos patale. Moteris jau keletą metų kovoja su gimdos kūno vėžiu. Kai Lietuvoje visi gydymo būdai buvo išbandyti, viltis sužibo Belgijoje. Tačiau ir ši gęsta skaitant politikų atsakymus bei bandant suprasti, kas šioje situacijoje teisus.
ALP STUDIO/Unsplash nuotr.
ALP STUDIO/Unsplash nuotr.

Į LRT.lt kreipėsi L. Kochanskienės sesuo Rasa Naujalienė. Pastaroji sako, kad pagalbos į viešumą kreipiasi pirmą kartą, nes kitaip negalinti – kalbama apie sesers gyvenimą.

Jos sesuo, 60-metė gydytoja, 36 metus atidavusi savo pacientams, nuo 2012 metų pati kovoja su gimdos kūno vėžiu. Moters aiškinimu, sesuo jau beveik nuleido rankas, pavargo kovoti. Pašnekovei apmaudu ir skaudu, kad visą gyvenimą atidavusi kitiems, prieš keletą metų gavusi ponios Almos Adamkienės apdovanojimą kaip viena geriausių Lietuvos diagnosčių, sesuo dabar turi įrodinėti esanti žmogus ir dar norinti gyventi.

Prieš keletą metų atrodė, kad ligą diagnozuoti spėta laiku, gimda pašalinta, tačiau 2015 m. organizme likęs darinys priminė apie save. Prireikė švitinimo, chemoterapijos. Po gydymosi Kaune, dabar moteris gydoma Klaipėdoje pas gydytoją chemoterapeutą Alvydą Česą.

„Seseriai taikytos įvairios gydymo priemonės – chemoterapija, radiologinis gydymas, – bet liga progresuoja. Sausio mėnesį buvome nuvykę konsultacijai į Briuselio Saint Luco kliniką pas profesorių Bauraną. Jis pasakė, jog jei sesuo būtų Belgijos pilietė, tai jis galėtų nedelsiant pradėti taikyti imunoterapinį gydymą.

Grįžę į Lietuvą, pradėjome ieškoti galimybių gauti tą gydymą čia, nes juk Lietuva yra ES narė. Po daugybės susitikimų ir susirašinėjimų su ministerija bei komisaru Vyteniu Andriukaičiu, gavome atsakymus. Rodos, abu parašyti lietuviškai, rodos, abi su sese turim aukštuosius išsilavinimus, tačiau nepajėgiame suprasti, kas ten parašyta. Mums stengėsi padėti ne vienas gydytojas ir Seimo narys, deja, jie taip pat negali paaiškinti tos raštuose parašytos informacijos – ji tiesiog prieštarauja viena kitai“, – sakė R. Naujalienė.

Reikėtų 200 tūkst. eurų

Ligai progresuojant, iš Pilviškių miestelio Vilkaviškio rajone, kur L. Kochanskienė gyveno ir dirbo, moteris seserį atsivežė į Alytų šalia artimųjų. Čia ji jau dvejus metus.

„Pasakysiu paprastai – jei ji negaus tinkamo gydymo, tai Dievas žino, kiek jai liko... Turbūt liko labai nedaug. Tinkamo gydymo gauti nepavyksta, nes jai reikalingi vaistai nelicencijuoti Lietuvoje – 6–12 mėnesių imunoterapija naudojant „Nivolumabumą“ arba „Pembrolizumabumą“, – situaciją aiškino R. Naujalienė.    

Ji nuo žiemos ieško galimybės seseriai taikyti imunoterapiją. Tačiau, kaip paaiškėjo, Lietuvoje minėtas vaistas registruotas, tačiau skirtas odos vėžio gydymui. „Jei registravo odos vėžiui gydyti, kas trukdo inicijuoti vaisto registravimą sesers atvejui? Arba kas trukdo pasinaudoti alternatyva ir siųsti seserį gydytis į užsienį“, – nesupranta pašnekovė.    

Šeimą gąsdina ir vaisto kainos – jos žiniomis, viena ampulė kainuoja 1250 eurų, vienu suleidimu reikėtų keturių ampulių, o tai kainuotų 5000 eurų. Bet, sako ji, gydymo reikėtų mažiausiai pusmečiui, o gal metams ar net ilgiau. Grubiais skaičiavimais, iš viso prireiktų 200 tūkst. eurų. Šeimai tai – neįkandama suma.   

Vasario 5 dieną ligonę išklausė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

V. P. Andriukaitis įžiebė viltį

Vilčių šeimai suteikė už sveikatą ir maisto saugą atsakingo Europos Komisijos (EK) nario V. P. Andriukaičio raštas. Eurokomisaras liepą pasirašytame rašte kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą ragindamas „dar kartą skubiai išnagrinėti šį atvejį“, kuris gali padėti sustabdyti ligą ir sugrąžinti sveikatą ne tik L. Kochanskienei, bet galbūt ir daugybei kitų Lietuvos pacientų.

V. P. Andriukaitis, BNS nuotr.

V. P. Andriukaitis primena, kad 2015 m. EK suteikė visoje ES galiojantį „Nivolumabo“ registracijos pažymėjimą, atverdama galias šalims pačioms spręsti dėl šio vaisto registravimo ir kompensavimo. Komisaras atkreipia dėmesį, kad šie vaistai registruoti ir kompensuojami daugelyje ES šalių. Jis taip pat klausia, ar buvo svarstyta galimybė registruoti šiuos medikamentus ir kompensuoti gydymą privalomojo socialinio draudimo fondo lėšomis. 

„Galima tik įsivaizduoti, kaip apmaudu pacientui žinoti, kad yra gydymas, kuriuo negalima pasinaudoti. Žmogus jaučiasi savotiškai diskriminuojamas – kodėl toks pat ligonis Belgijoje ar Lenkijoje gali būti gydomas, o Lietuvoje – ne?“ – klausia V. P.  Andriukaitis.

Jis taip pat kelia klausimą, galbūt šiuo atveju galima pasinaudoti direktyva, numatančia galimybe pacientui vykti į kitas ES šalis pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti kompensaciją.

BNS nuotr.

Tai tėra placebas?

Tačiau atsakydamas eurokomisarui A. Veryga laiške informavo, kad galimybės ir teisinio pagrindo kompensuoti minėtą vaistą gimdos kūno piktybiniam navikui gydyti Lietuvoje nėra. A. Veryga pateikė ir argumentus.

Pasirodo, minėtai vaistai neturi indikacijos gimdos kūno piktybiniam navikui gydyti, taigi negali būti kompensuojami.   

Nors vaisto gamintojas pateikė prašymą Europos vaistų agentūrai vaistą registruoti, gautas neigiamas atsakymas. Europos vaistų agentūra nurodė tris pagrindinius motyvus. Pirma, klinikiniuose tyrimuose gydymas „Pembrolizumabum“ nebuvo lygintas su jokiu kitu gydymu, taigi nežinoma, ar jis veiksmingesnis už alternatyvų gydymą ar placebo. Antra, pateiktų rezultatų nepakanka įvertinti klinikinę „Pembrolizumabum“ naudą. Taip pat suabejota dėl pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijų patikimumo.  

Tiesa, JAV vaistui suteikė sąlyginę registraciją pagreitinta tvarka. Tai reiškia, kad vaistas užregistruotas turint tik pradinius įrodymus, norint jį naudoti ir ateityje, reikės sulaukti tolimesnių klinikinių tyrimų rezultatų.

Apie šį A. Verygos atsakymą R. Naujalienė seseriai nutylėjo – ją tokios žinios per daug nuvargintų, nes būklė sunki. „Iš V. Andriukaičio atsakymo mes suprantame, kad yra alternatyva – gydymas užsienyje, tačiau kodėl apie tai nieko nekalba paskutiniame atsakyme ministras A. Veryga?“ – nesupranta R. Naujalienė.

Kaip teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) LRT.lt pateiktame atsakyme, vaistai „Pembrolizumabumas“ ir „Nivolumabumas“ yra registruoti ES.

„Vaisto registracijos metu yra nustatoma, kokioms ligoms gydyti jie yra skirti ir jais negalima gydyti pacientų, sergančių kitomis ligomis. Tad šiuo atveju minimi vaistai gimdos kūno vėžiu sergantiems pacientams negali būti skiriami.

Neseniai vieno iš šių vaistų gamintojas kreipėsi į Europos vaistų agentūrą norėdamas jį užregistruoti ir kaip vaistą, tinkantį bet kokios lokalizacijos solidiniam navikui su MSI-H mutacija gydyti, tačiau Europos vaistų agentūros argumentuotu sprendimu, paraiška buvo atmesta. Tad būtent šiai indikacijai minimi vaistai negali būti skiriami nei Lietuvoje, nei kitose ES šalyse.

Lietuvoje „Pembrolizumabumas“ ir „Nivolumabumas“ yra kompensuojami melanomai gydyti“, – aiškina ministerija.

Gydytojas: negaliu pasakyti, kad tie vaistai būtų išsigelbėjimas

„Pasakyti, kad šie vaistai būtų išsigelbėjimas, tikrai negalima“, – sako L. Kochanskienę gydantis Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas A. Česas.

Jo aiškinimu, kadangi Europos medicinos agentūra atmetė šių vaistų registraciją, tai ir diskutuoti apie jų naudojimą negalima. Gydytojo teigimu, prieš pusmetį Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje būta taip vadinamų ankstyvo prieinamumo programų.

„Minėtai pacientei buvo išnaudotos praktiškai visos galimybės, suderinome ir ją ten nusiuntėme. Tačiau vaistai brangūs, visos šalys užsidėjusios tam tikrus limitus, aptarnauja savo šalies gyventojus, vaistai jiems nemokami“, – kalbėjo A. Česas. Jo vertinimu, belgai irgi nesuteikė to, ko pacientė tikėjosi.

Minėta indikacija patvirtina JAV – ten tokios ligos formos pacientai gali gauti imunoterapinį gydymą.

„Ar jis efektyvus? Taip, apie 30 proc. pacientų turi ilgalaikes remisijas, bet ar šiam konkrečiam pacientui būtų tai vertinga papildomai duoti, aš negaliu teigti“, – aiškino gydytojas.

Todėl jo nestebina nei SAM, nei Ligonių kasų atsakymai – nėra jokio teisinio pagrindo vaistus kompensuoti. „Net jei jie ir duotų, aš negalėčiau šių vaistų skirti, nes ta indikacija šiai dienai ES valstybėse neregistruota. Gydymas galėtų būti prieinamas Šveicarijoje, Izraelyje, JAV, Kanadoje“, – sakė jis.  

Gydytojo vertinimu, jei bus pateikta papildomų mokslinių duomenų, šie vaistai ateityje gali būti patvirtinti ir ES. Bet ne šiandien. 

„Pavyzdžiui, jei ligonė nuvažiuotų į Vokietiją, jai tikrai nepasiūlytų šio gydymo, nebent ji sutiktų dalyvauti kokiame nors klinikiniame tyrime. Tačiau šiaip paskirti ir išrašyti vaisto jie negalėtų“, – sakė A. Česas. Šiais vaistais įmanoma gydytis tik klinikinių tyrimų programose, tačiau jų nei Lietuvoje, nei aplinkinėse šalyse nėra.   

Tačiau gydytojas ramina, kad L. Kochanskienė šiandien gauna gydymą. Nors dar anksti džiaugtis, bet, viliasi gydytojas, jos būklė stabilizavosi.

Drew Hays/Unsplash nuotr.

Galima bandyti tik klinikinius tyrimus

L. Kochanskienės situaciją nagrinėjo ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas.

„Patikrinau informaciją EMA ir FDA puslapiuose. Nei „Nivolumabas (Opdivo)“, nei „Pembrolizumabas (Keytruda)“ neturi registruotos indikacijos gimdos kūno vėžiui gydyti. Tai reiškia, kad vaisto gamintojai MSD ir BMS šio vaisto per vilties programą Lietuvoje negalėtų pacientei suteikti“, – sakė Š. Narbutas.

Š. Narbutas, BNS nuotr.

Jo žiniomis, yra 4 klinikiniai tyrimai, kuriuose pacientė teoriškai galėtų dalyvauti: vienas Belgijoje, trys JAV.

Pasak Š. Narbuto, įprastai pacientai į kitoje šalyje vykdomus klinikinius tyrimus įtraukiami tuomet, kai gydantis gydytojas aktyviai komunikuoja su klinikinio tyrimo pagrindiniu tyrėju (gydytoju kitoje ligoninėje), arba kai tuo užsiima vaisto gamintojas, kuris ir finansuoja klinikinį tyrimą.

Dalis farmacijos kompanijų aktyviai bendradarbiauja su pacientų organizacijomis dėdamos proaktyvias pastangas įtraukti pacientus į kitose šalyse vykdomus klinikinius tyrimus. Deja, nei MSD, nei BMS su POLA Lietuvoje nebendradarbiauja, todėl asociacija tarpininkauti šioje situacijoje negali.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...