Lietuvoje

2018.08.09 13:39

E. Gentvilas apie jam iškeltą 1,9 mln. eurų vertės Klaipėdos uosto ieškinį: tai – kerštas

BNS, Lauryna Vireliūnaitė, 15min.lt2018.08.09 13:39

Klaipėdos jūrų uostas pateikė 1,9 mln. eurų vertės ieškinį buvusiam jo vadovui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eugenijui Gentvilui – tiek žalos esą patyrė uostas, laiku nesumokėjęs dalies pinigų krantinių statytojams. Uosto reikalavimą sumokėti tokią pat sumą  E. Gentvilas buvo gavęs dar 2016 metų rugsėjį. E. Getvilas 15min teigė, kad tai gali būti kerštas jam už tai, kad sustabdė „Klaipėdos hidrotechnikos“ pelnymąsi iš direkcijos viešųjų pirkimų.

Ieškinys pateiktas Klaipėdos apygardos teismui, pranešė uosto direkcija. 1,9 mln. eurų sumą sudaro uosto rangovams teismų priteistos ir sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Pasak pranešimo, žala buvo padaryta, netinkamai įgyvendinant uosto direkcijos, kai jai vadovavo E. Gentvilas, pasirašytas rangos sutartis su įmonėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, Austrijos „Strabag Wasserbau“ ir Danijos „Rohde Nielsen“. 

Teismai jau anksčiau yra nutarę, kad uosto direkcija nepagrįstai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau“ ir priteisė uostui sutartyje numatytą baudą, ji tai pat rangovams nesumokėjo už atliktus darbus, todėl teismai ją įpareigojo sumokėti skolą kartu su delspinigiais, palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis.

Jeigu sutartys būtų tinkamai vykdytos, direkcija ir valstybė nebūtų patyrusi 1,9 mln. eurų žalos, rašoma pranešime. 

E. Gentvilas: tai – kerštas

E. Genvilas 15min sakė, kad direkcija beveik dvejus metus laukė, kol pateiks ieškinį – jam tai atrodo keista.

„Atsakant į ieškinį mano advokatai traktavo, kad tai nėra jokia žala. Mokėtinass sumos rangovams direkcija po manęs galėjo sumokėti, bet jie bylinėjosi, pralaimėjo ir pateikia tai kaip žalą, o iš tiesų patys rangovai teismuose traktavo, kad tai nėra žala, o mokėtinos sumos už atliktus darbus“, – aiškino jis.

E. Gentvilo teigimu, „Rohde Nielsen A/S“ nebuvo mokama, nes iki pat 2012 lapkričio 16 dienos, kiek jis dirbo direkcijoje, įmonė nebuvo pateikusi sąskaitų faktūrų mokėjimui. „Neturėjau jokios galimybės apmokėti. Kodėl tęsėsi ginčai man išėjus, aš nežinau, galėjo sumokėti, galėjo nesibylinėti“, – paaiškino jis.

„Klaipėdos hidrotechnika“ priklauso Pranciškui Jurgučiui, kuris buvo nuteistas už kyšio siūlymą E. Gentvilui.

Anot politiko, turėdama daug sutarčių su direkcija įmonė darbų dalies nebevykdė. Be to, buvo gauti antstolių reikalavimai nemokėti šiai įmonei, nes ji yra pralaimėjusi bylas savo darbuotojams – pirmos eilės kreditoriams.

„Aš neturėjau teisės mokėti pinigų į įmonės sąskaitą“, – paaiškino E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio lyderis įtaria, kad kažkas direkcijoje buvo itin palankus P. Jurgučiui, nes jo įmonė laimėdavo labai daug direkcijos pirkimų.

„Aš manau, kad man ir toliau yra keršijama, už P. Jurgučio imperijos sužlugdymą, kurią kažkas iki tol globojo“, – spėjo jis.

BNS nuotr.

E. Gentvilas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi buvo nuo 2009 m. iki 2012 m. Tais metais jis buvo išrinktas į Seimą.

E. Gentvilas 2016 metų rugsėjį sakė, jog sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs.

„Todėl aš, būdamas ūkiškas vadovas, siūliau užskaityti mokėjimus mažinant skolą, tačiau bendrovė nesutiko“, – tuomet aiškino E. Gentvilas.

Be ktia ko, Klaipėdos uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų jis apkaltino politiniu kerštu – pastarasis su Socialdemokratų partija 2016 metais kandidatavo į Seimą. 

Klaipėdos uostui E. Gentvilas vadovavo nuo 2009 metų birželio iki 2012 metų lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą. 

2015 metų rugsėjį Apeliacinis teismas pripažino, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“, „Strabag Wasserbau“ ir uosto direkcijos krantinių statybos sutartis 2011 metais buvo nutraukta dėl direkcijos kaltės, todėl uostas įmonėms turi sumokėti daugiau nei 2,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netesybų.

„Klaipėdos hidrotechnika" ir „Strabag Wasserbau“ siekė prisiteisti daugiau nei 6,26 mln. eurų.