Lietuvoje

2018.08.08 12:01

A. Skardžiaus veiklą tirti turėjusi komisija ėmėsi jo kritikų ir žurnalistų

Birutė Davidonytė, Šarūnas Černiauskas, Dovydas Pancerovas, 15min.lt2018.08.08 12:01

Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos komisija, privalėjusi tirti šio politiko ryšius su energetikos įmonėmis, rinko informaciją apie A. Skardžiaus kritikus – taip pat ir apie 15min žurnalistus. Aiškėja, kad bene aktyviausias apkaltos komisijos dalyvis buvo pats A. Skardžius, o jam nepalankius klausimus uždavinėjęs Andrius Kubilius iš komisijos buvo pašalintas.

Visa tai atskleidžia Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos posėdžių protokolai, stenogramos, liudytojų parodymai. Šie dokumentai visuomenei vis dar nėra atvirai prieinami, bet su jais susipažino 15min žurnalistai.

Skardžiaus veiksmus tirti turėjusi komisija savo įgaliojimus išnaudojo ne tik Seimo nario tyrimui. Komisija siuntė raštus teisėsaugai ir dėl A. Skardžiaus interesus atskleidusių žurnalistų – portalo 15min.

Taip pat daug dėmesio tyrime sulaukė A. Skardžių kritikavęs buvęs premjero patarėjas Tomas Garasimavičius, dėl jo komisija taip pat kreipėsi į teisėsaugą.

Be to, iš komisijos buvo pašalintas opozicijos atstovas A. Kubilius, kuris, kaip rodo dokumentai, uždavinėjo bene daugiausia A. Skardžiui nepalankių klausimų.

Primename, kad galiausiai Agnės Širinskienės vadovaujama Seimo komisija nutarė, jog A. Skardžius nėra vertas apkaltos. Tokį sprendimą pavasario sesijos pabaigoje patvirtino ir Seimas. Iki šiol nepaviešinti dokumentai atskleidžia, kaip iš tiesų vyko komisijos darbas.

Kreipimasis į teisėsaugą – ir dėl žurnalistų

Seimo nario A. Skardžiaus apkaltos komisijai buvo pavesta išsiaiškinti šio politiko interesus ir ryšius energetikoje. Skardžių šeima už 24 tūkst. eurų per metus nuomoja savo žemės sklypą Šilutės rajono Čiūtelių kaime – ten sukasi Norvegijos savivaldybių fondo „Vardar Eurus“ vėjo jėgainės. Tuo pat metu A. Skardžius šios kadencijos Seime aktyviai gynė norvegams „Vardar Eurus“ naudingą poziciją dėl vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje.

Apkaltos komisija turėjo ištirti šiuos politiko sandorius ir ryšius. Peržiūrėjus komisijos darbo dokumentus, paaiškėjo, kad pats A. Skardžius buvo vienas iš aktyviausių savo apkaltos proceso dalyvių. Dokumentai rodo, jog jis ne tik dalyvavo posėdžiuose, bet ir komentavo liudytojų parodymus bei uždavinėjo daug klausimų bene visiems liudytojams.

Taip pat A. Skardžius savo apkaltos procese turėjo įvairių prašymų, pavyzdžiui, prašė komisijos kreiptis į teisėsaugą ir surašė kreipimąsi – ne dėl savęs, o dėl jį kritikavusių asmenų, kurie, jo manymu, suorganizavo apkaltos procesą. Tarp jų ir dėl A. Skardžiaus interesus atskleidusio portalo 15min.

A. Skardžius, E. Genio/LRT nuotr.

Komisija patenkino tokį A. Skardžiaus prašymą ir kreipėsi į įvairias teisėsaugos institucijas, prašydama pateikti informaciją keliais klausimais, vienas iš jų skambėjo taip: ar organizuojant A. Skardžiaus apkaltą nebuvo naudojami valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ viešinimui skirti finansiniai ištekliai ir ar nebuvo veikiama per kelis naujienų portalus, taip pat ir 15min.

Skardžiaus kreipimasis su klausimais apie neva prieš jį nusiteikusių jėgų suorganizuotą jo apkaltos procesą komisijos vardu buvo išsiųstas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Valstybės saugumo departamentui (VSD), Generalinei prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Institucijos atsakė neturinčios tokios informacijos ir duomenų.

Primename, kad A. Skardžiaus apkaltos procesas buvo pradėtas būtent po 15min žurnalistinių tyrimų ciklo apie A. Skardžiaus interesus atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.

15min klausė A. Skardžiaus apkaltos komisijos pirmininkės A. Širinskienės, kokiu pagrindu įgaliojimus A. Skardžiaus veiklai tirti gavusi komisija kreipėsi į teisėsaugą dėl kitų asmenų, įskaitant ir portalą 15min. Ji teigė, kad taip buvo patenkinta A. Skardžiaus teisė į gynybą.

„Suprantate, kad apkalta yra procesas, kur kaltinamajai pusei turi būti užtikrinta teisė į gynybą. <...> Kadangi ponui Skardžiui kilo klausimai ir jis dėl savo gynybos tikslų prašė kreiptis, tai mes ir kreipėmės“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Be to, A. Širinskienė apie 15min žurnalistus klausinėjo ir apkaltos tyrimo liudytojų. Pavyzdžiui, buvusio premjero patarėjo T. Garasimavičiaus apklausą A. Širinskienė pradėjo nuo klausimo, ar „neteko, tarkime, Seimo nario A. Skardžiaus klausimu bendrauti su 15min žurnalistais?“

Pasiteiravome A. Širinskienės, kodėl ji klausinėjo liudytojų apie 15min žurnalistus. Seimo narė atsakė: „Tiesa sakant, neatsimenu, greičiausiai tiesiog norėdama išsiaiškinti, kiek tai yra vienas ir tas pats šaltinis. Nes, kaip suprantate, mes apkaltos proceso metu įvairius šaltinius vertinome ir šaltinių sąsajumas yra svarbus.“

Minimas ir VSD pažymose nuskambėjęs žurnalistas

Tarp A. Skardžiaus apkaltos komisijos dokumentų galima rasti ir VSD pažymose minėto žurnalisto Tomo Dapkaus pavardę. Jis anksčiau paviešintame VSD dokumente buvo vadinamas ne tik žurnalistu, bet ir koncerno „MG Baltic“ interesų atstovu.

Skardžius savo rašte teisėsaugai mini iš T. Dapkaus neva sulaukęs perspėjimo, kad dėl netinkamo elgesio jam bus suorganizuota apkalta. Teisėsauga apkaltos komisijai atsakė tokios informacijos neturinti.

T. Dapkus, BNS nuotr.

Pats T. Dapkus, paprašytas pakomentuoti tokius Seimo nario teiginius, 15min teigė, kad A. Skardžius reiškė nepasitenkinimą dėl to, jog kartu su kitais politikais buvo minimas jo parengtame reportaže.

„Pasakiau Seimo nariui, kad, mano nuomone, mes jį minėjome pagrįstai ir kad jį saisto galimas interesų konfliktas, dėl ko jis turėtų nusišalinti nuo šio įstatymo pataisų svarstymo Ekonomikos komitete. Seimo narys pritarė, tačiau kitą dieną vis dėlto dalyvavo posėdyje“, – komentare rašė T. Dapkus.

Tačiau nepaisant to, kad A. Skardžius anksčiau kaltino T. Dapkų rašant prieš jį nukreiptas publikacijas, dabar A. Skardžius, kalbėdamas su 15min, pripažino nuolat bendraujantis su šiuo asmeniu.

„Nuolat aš susitikinėju su Dapkum, kaip šitą ten asmeniu ir paskutinį, ir nepaskutinį. Aš manau, kreipkitės į VSD ir jums pasakys kada ir duos net išklotines, apie ką kalbėjom“, – sakė A. Skardžius, paklaustas, kada paskutinį kartą buvo susitikęs su T. Dapkumi.

A. Skardžius kaip vieną pagrindinių apkaltos prieš jį organizatorių įvardijo dviejų pastarųjų Lietuvos premjerų buvusį patarėją T. Garasimavičių. Praėjusios Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui T. Garasimavičius patarinėjo energetikos klausimais, o vėliau tapo dabartinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėju energetikai bei aplinkosaugai. Šį pavasarį premjeras jį atleido iš pareigų.

T. Garasimavičius anksčiau Seime viešai sakė, kad A. Skardžiaus veikla vilkinant Vyriausybės siūlomą įstatymo projektą sudaro sąlygas išimtinai dviem įmonėms. A. Skardžiaus apkaltos komisijoje liudijęs STT Antikorupcinio teisės aktų vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis patvirtino, kad tai buvo naudinga dviem bendrovėms.

Dabar, jau pasibaigus apkaltos procesui, A. Skardžius užsimena, kad tyrimas apie buvusį premjero patarėją bus tęsiamas rudenį. Jei Seimas pritars, rudenį prasidės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuojamas parlamentinis tyrimas dėl verslo įtakos politikams, kuris tirs tik praėjusių kadencijų Vyriausybių veiklą. Tokios naujos komisijos Seime siekis sulaukė kritikos iš opozicijos, kurios dalis teigė tyrime nedalyvausianti ir vadino ją „melo komisija“.

„Manau, kad kitas tyrimas rudenį ir bus susijęs su T. Garasimavičium. <...> Aš manau, kad tiek premjeras, tiek Seimo valdančioji dauguma tikrai tą tyrimą tęs, ir tie pareigūnai, ir Garasimavičius, ir visa jo aplinka tikrai turės, ką pasakyti tai komisijai“, – kalbėjo A. Skardžius.

Tyrė ir A. Skardžių kritikavusį patarėją

Kaip jau minėta, A. Skardžiaus apkaltos komisija turėjo tirti jo veiklą ir ryšius su energetikos įmonėmis, tačiau posėdžių protokolai ir liudininkų apklausos rodo ką kita. Vienu iš A. Širinskienės vadovaujamos komisijos tiriamųjų tapo Seimo nario A. Skardžiaus kritikas T. Garasimavičius.

Dėl buvusio premjero patarėjo komisija kelis kartus kreipėsi į įvairias teisėsaugos institucijas. Vieną kartą kreipimasis buvo inicijuotas paties A. Skardžiaus, kuris T. Garasimavičiaus veiklą vadino galbūt net nusikalstama. Teisėsauga komisijai atsakė neturinti tokių duomenų.

T. Garasimavičius, BNS nuotr.

Taip pat T. Garasimavičiaus pavardė nuolat figūravo ir įvairių liudytojų apklausose, komisija domėjosi jo veikla. Bene ryškiausias epizodas – Energetikos ministerijos praėjusiais metais rengti vertinimai, kuriuose nagrinėti A. Skardžiaus įstatymų siūlymai. Šie vertinimai anksčiau pateikti Seimo Antikorupcijos komisijai. Jie buvo du: pirmas ministerijos vertinimas – itin nepalankus A. Skardžiui, antras buvo švelnesnis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paliudijo pasirašęs po abiem dokumentais. Tik pirmą dokumentą ministras savo autografu esą papuošė net neskaitęs. Netrukus gautos A. Skardžiaus pretenzijos, o ministerijos nuomonė buvo pakoreguota.

Anot Ž. Vaičiūno, ministerijoje atlikto vidinio tyrimo metu nustatyta, kad prie pirmojo dokumento rengimo prisidėjo tuometinis premjero patarėjas T. Garasimavičius: „Negaliu užtikrinti, kiek ten buvo, šimtu procentų ar mažesne dalimi.“

T. Garasimavičiaus 15min patvirtino prisidėjęs prie Energetikos ministerijos ruoštų išvadų. Jis teigė elektroniniu paštu pateikęs savo pastabas dėl dokumento turinio.

Komisijoje T. Garasimavičius liudijo apie A. Skardžiaus poveikį Energetikos ministerijai. Jis teigė, kad pats Seimo narys parašė ministerijai klaidingą raštą, o tais klaidingais duomenimis remiantis ministerija ir pakeitė savo vertinimą dėl A. Skardžiaus įstatymų pasiūlymų. Bet komisija toliau šios temos neplėtojo.

Komisija buvusio premjero patarėjo T. Garasimavičiaus daugiausia klausinėjo apie jo paties, o ne apie A. Skardžiaus veiklą. Apklausos metu jis netgi replikavo: „Komisija, suprantu, ne mano klausimu sudaryta.“

Paprašytas įvertinti savo apklausą A. Skardžiaus apkaltos komisijoje, pats T. Garasimavičius 15min teigė, kad buvo pasiruošęs nemažai medžiagos apie epizodus, susijusius su A. Skardžiaus veikla, bet apie tai klausimų nesulaukė.

„Ne tik buvo neklausinėjama. Kai aš bandžiau kažkokius klausimus dėstyti, buvau nutraukiamas ir prašomas, taip sakant, nevystyti tų klausimų“, – kalbėjo T. Garasimavičius. Jis teigė manantis, kad medžiaga, kurios nepavyko pateikti komisijai, galėjo pakeisti verdiktą dėl A. Skardžiaus apkaltos.

Paklausta, kokiu pagrindu Seimo komisija tyrė ne tik A. Skardžiaus, bet ir buvusio premjero patarėjo veiklą, A. Širinskienė tvirtino taip nemananti.

„Nemanau, kad jis sulaukė daug dėmesio. Taip, jis buvo minimas, daug kitų asmenų irgi buvo minima, aš išskirtinio dėmesio tikrai nematyčiau“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Ministrai pažėrė nepatogių pareiškimų

Apkaltos komisijoje buvo ir kitų A. Skardžiui nepalankių liudijimų.

STT Antikorupcinio teisės aktų vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis savo liudijime patvirtino, kad institucija buvo pateikusi nuomonę dėl A. Skardžiaus įstatymų siūlymų: „Jeigu, sakykime, visa apimtimi būtų priimti tie pasiūlymai, jie (verslo grupės – 15min) būtų galėję gauti nepagrįstos naudos, <...> na, pasipelnyti valstybės sąskaita.“

Apklausti du dabartinės vyriausybės ministrai, Virginijus Sinkevičius bei Žygimantas Vaičiūnas, taip pat savo parodymuose pasakė A. Skardžiaus versijas paneigiančių teiginių.

Ūkio ministras V. Sinkevičius, prisimindamas diskusijas Seimo Ekonomikos komitete, kuriam vadovavo prieš tapdamas ministru, nepalaikė A. Skardžiaus teiginių apie nusišalinimą nuo apkaltos procese aptariamų klausimų.

V. Sinkevičius, E. Genio/LRT nuotr.

„Kiek aš pamenu, iš pat pradžių A. Skardžius nenusišalino nuo klausimų, nusišalino vėliau, kai jau buvo iškelta ar žiniasklaidoje buvo iškelti klausimai dėl galimo interesų konflikto, dėl galimo atstovavimo ir panašiai“, – liudijo ūkio ministras.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas iškėlė abejonių dėl A. Skardžiaus pasiūlymų, susijusių su vėjo jėgainių Baltijos jūroje projektais. Ministras pabrėžė vieną A. Skardžiaus siūlytą įstatymo korekciją, kuri esą būtų eliminavusi verslo prievolę padengti išlaidas už jūros dugno tyrimus.

„Rengėjo (Vyriausybės – 15min) siūlymas buvo toks, kad, kadangi koncepciškai yra parengiami jūros dugno tyrimai, kiti dalykai yra daromi iš esmės valstybės lėšomis, kad tai atlikus, konkurso laimėtojai, kurie laimi konkursą dėl vėjo energetikos plėtros jūroje, paprastai tariant, gautų sąskaitą už tuos darbus, kurie buvo atlikti, ir tai būtų apmokėta. Seimo nario siūlymas buvo šią nuostatą išbraukti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Skardžius pripažino siūlęs braukti ministro įvardintą nuostatą iš įstatymo projekto, bet teisinosi, jog tai įvyko per klaidą.

„Truputį dviem eilutėmis per daug išbraukė“, – sakė A. Skardžius.

Vis dėlto posėdžiui vadovavusi A. Širinskienė šios temos toliau neplėtojo ir perėjo prie kitų klausimų energetikos ministrui.

Paklausta, kodėl kai kurie liudytojai buvo nutraukiami neišklausant jų informacijos, A. Širinskienė 15min teigė, kad komisija privalėjo posėdžius baigti laiku, nes Seimo nariai turėjo kitų darbų ir kitų posėdžių.

„Nemanyčiau, kad mes į ką nors nesigilinom, tiesiog mes matėme bendrą vaizdą. Kitas dalykas, ko jūs nematote, tai mes matėme visą ikiteisminį tyrimą, manau, ten irgi buvo tam tikrų atsakymų“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pašalintas A. Kubilius uždavinėjo nepalankius klausimus

Vienas iš A. Skardžiaus apkaltos komisijos narių – Andrius Kubilius jau įsibėgėjus komisijos darbui buvo iš jos pašalintas. Oficiali priežastis – galimas interesų konfliktas, mat jo sūnus buvo įmonės „Modus grupė“ stebėtojų taryboje, o ši įmonė turi interesų Baltarusijos energetikoje.

Širinskienė prieš kelis mėnesius žiniasklaidai tvirtino, kad kai kurie komisijos apklausiami asmenys atsisako liudyti dėl galimo A. Kubiliaus interesų konflikto ir tai trukdo tyrimui. BNS skelbė, kad, pasak A. Širinskienės, komisijai esą atsisakė liudyti A. Skardžiaus šeimos draugas Romualdas Patalavičius, kuris su A. Skardžiaus žmona turi verslą Baltarusijoje.

R. Patalavičius, BNS nuotr.

Bet A. Skardžiaus apkaltos komisijos posėdžių protokolai ir stenogramos rodo, kad R. Patalavičius liudijo komisijai, kalbėjo apie verslą Baltarusijoje ir atsakinėjo į klausimus apie tai. Būtent R. Patalavičius papasakojo, kad paskolų turinti jų energetikos įmonė Baltarusijoje yra pelninga ir akcininkams buvo išmokėti dividendai, kurie turėjo pasiekti ir A. Skardžiaus šeimą.

Širinskienė, 15min paklausta, kodėl anksčiau kalbėjo apie tai, kad R. Patalavičius atsisakė liudyti komisijai, kai jo liudijimas yra fiksuotas dokumentuose, tvirtino, kad atsisakymo stenogramose gali ir nesimatyti.

„Toks atsisakymas turėtų būti stenogramoje, nes aš jį puikiai prisimenu. <...> Ten kalba ne apie dividendus, ten kalba apie kitus dalykus ėjo. Gali būti, kad jie netgi į stenogramą nepakliuvo, nes ten buvo įvardinta kaip komercinė paslaptis“, – sakė A. Širinskienė.

A. Skardžiaus apkaltos komisijos dokumentai rodo, kad iš komisijos pašalintas A. Kubilius įvairiems liudytojams uždavė bene daugiausia A. Skardžiui nepalankių klausimų.

A. Kubilius klausinėjo liudytojų apie A. Skardžiaus žmonos vėjo jėgainių statybai išnuomotus sklypus Šilutės rajone bei apie jai mokamą nuomos mokestį. Konservatorius klausė, kodėl už nuomą A. Skardžiaus žmona gauna gerokai didesnį mokestį nei aplinkinių sklypų savininkai.

Taip pat A. Kubilius aktyviai plėtojo temą apie dviem įmonėms galimai sudarytas išskirtines sąlygas dėl vėjo jėgainių Baltijos jūroje. Pagrindiniai įtarimai A. Skardžiui ir buvo susiję su parlamentaro veikla, galimai naudinga vienai iš šių verslo grupių, kurios vėjo jėgainės stovi ant Skardžių šeimos žemės Šilutės rajone.

Rengiant šią publikaciją buvo remiamasi A. Skardžiaus apkaltos komisijos posėdžių protokolais, liudytojų parodymais, kitais dokumentais. Šie dokumentai visuomenei vis dar nėra atvirai prieinami, su jais 15min žurnalistai susipažino Seimo archyve.

Rengiant šią publikaciją bendravome su A. Skardžiaus apkaltos komisijos pirmininke Agne Širinskiene, Seimo nariu Artūru Skardžiumi, buvusiu premjero patarėju Tomu Garasimavičiumi bei Tomu Dapkumi.