Lietuvoje

2018.08.05 22:40

Teisininkai kritikuoja planuojamą skelbti amnestiją: vos tik paleidi, kalėjimai vėl užsipildo

Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.08.05 22:40

Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo ir popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje proga valdantieji siūlo skelbti amnestiją atliekantiems bausmę įkalinimo įstaigose. Teisininkai sako, kad tokios proginės amnestijos mažai duoda naudos, nes dalis amnestuotojų paprastai vėl nusikalsta ir grįžta į įkalinimo įstaigas. Esą, išeiti į laisvę jie turi būti ruošiami iš anksto. Pasak Seimo opozicijos atstovų, tokia amnestija – valdančiųjų galios demonstravimas ir viešųjų ryšių akcija.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kaip ir kitų įkalinimo įstaigų, durys ankščiau laiko gali atsiverti daliai nuteistųjų. Pagal dabar siūlomą amnestijos projektą tokių laimingųjų gali būti 300–400. Šiuo metu iš viso įkalinimo įstaigose bausmę atlieka 6,5 tūkst. nuteistųjų.

Nuo 1990 m. iš viso buvo 7 amnestijos. Per visas jas buvo amnestuota apie 10 tūkst. kalinčiųjų. Į laisvę ankščiau laiko daugiausia jų buvo išleista 2000 m. – 5 666 asmenys. Tačiau, pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, tada amnestija buvo mažiausia sėkminga.

„Kadangi amnestuoti asmenys buvo įvairaus plauko, galima taip pasakyti – ir sunkesni nusikaltėliai, ir lengvesni, ir kur jau ne pirmą kartą nusikalto, todėl tenka pripažinti, kad per metus pusė jų grįžo atgal“, – sakė E. Jankevičius.

8-ąją amnestiją inicijuojantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, teigia, kad ji būtų taikoma siaurai daliai kalinčiųjų.

„Tai yra moterys, mamos, nėščios moterys, vaikai ir pensinio amžiaus žmonės – siūloma amnestija būtent toms kategorijoms žmonių“, – vardijo R. Karbauskis.

Teisingumo ministras sakė, kad projektui pasiekus Vyriausybę, o po to Seimą, tokių asmenų ratą greičiausiai bus siūloma praplėsti, pavyzdžiui, amnestiją taikyti nusikaltusiems pirmą kartą, taip pat neturintiems polinkio nusikalti. Tikslus tokių asmenų skaičius bus žinomas rugpjūtį.

Teisininkai pastebi, kad Vakarų šalyse labiau taikomas lygtinis paleidimas, o tokių amnestijų nebūna. 

„Simboliniai veiksmai gali sudaryti regimybę, kad yra sprendžiama problema. Jeigu kas galėjo susidaryti įspūdį, kad dėl amnestijos yra išsprendžiama kalinių gausos problema, iš tikro baudžiamieji įstatymai ir toliau lieka labai griežti, o lygtinis paleidimas nelabai veikia. Vos tik paleidi, kad ir kelis tūkstančius kalinių, kalėjimai tuoj pat vėl užsipildo“, –  kalbėjo Teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis.

Teisingumo ministras teigia, jog svarstoma keisti Baudžiamąjį kodeksą, kad, pavyzdžiui, už nesumokėtas baudas ar nusikaltę pirmą kartą nebūtų baudžiami nelaisve. O šiai amnestijai, kaip žada ministras, bus pasiruošta kruopščiai – išėjusieji į laisvę būtų prižiūrimi tarnybų.

„Jie turėtų lankytis pas probacijos pareigūnus. Mes turime rimtų pavyzdžių, kuomet žmonės nepilnai atliko bausmę, buvo lygtinai paleisti, tai daugelis jų puikiai adaptavosi visuomenėje ir negrįžo“, – pasakojo E. Jankevičius.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras pritaria, kad taikomos bausmės per griežtos, todėl ir kalėjimai labiausiai perpildyti, palyginus su kitomis Europos šalimis. Jis neprieštarauja, kad būtų amnestuota ir dalis nuteistųjų, tačiau  pasiūlyme amnestiją taikyti valstybingumo šimtmečio ir popiežiaus apsilankymo proga įžvelgia LVŽS lyderio norą pademonstruoti galią. Be to kalintiesiems suteikiant viltį – gali būti taikomasi į jų balsus prieš artėjančius rinkimus.  

„Toks pavojus yra įvairiomis priemonėmis paveikti žmones, kurie yra šiek tiek apriboti nuo visų informavimo šaltinių. Jie irgi žmonės, nesvarbu, kad nuteisti. Jie turi savo nuostatas, pažiūras ir jas galima koreguoti daug lengviau, negu žmogaus, kuris vaikšto laisvėje. Labai gera proga parodyti prieš savivaldos rinkimus: štai kokie mes esame jautrūs. Galbūt iš tiesų visuomenė pavojaus nepajus, bet tokį gailestingumo gestą parodyti valdančioji dauguma gali“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.

Ir LVŽS lyderis ir teisingumo ministras atmeta tokias prielaidas. Kalinių globos draugijos centro vadovė teigia, kad kalintiesiems turi būti suteikta viltis pasitaisyti.

„Jeigu paleisi urmu, tai urmu ir grįš. Dėl ko turi būti labai atsakingai pažiūrėta, ir labai maža dalis galėtų išeiti iš karto. Kita dalis turėtų eiti per probaciją. Pagaliau, dar yra pusiaukelės namai, yra atviros kolonijos. Mūsų visuomenė per daug pyksta ant visų nuteistų žmonių, ant visos sistemos. Mūsų politikai nedirba šitoje sistemoje. Pasakykit bent vieną politiką, kuris savo rinkimų platformoje pasakė: sutvarkysiu bausmių vykdymo sistemą, padarysiu, kad mes būsim ne paskutiniai visoje Europoje. Nemačiau tokio. Ir toks mažytis dalykas kaip amnestija, mane irgi džiugina, nors truputėlį kažkas įvyktų“, – kalbėjo Kalinių globos draugijos centro vadovė Milda Bliumenzonienė.

Ankščiau laiko išeiti į laisvę kaliniai turi galimybę Malonės komisijai išnagrinėjus konkrečių asmenų bylas ir pasiūlius Prezidentei suteikti malonę. Tačiau malonė per metus suteikiama vos keliems nuteistiesiems. Seimui pritarus amnestijai, ji būtų įgyvendinta per 3 mėnesius nuo paskelbimo.

Populiariausi

Gitanas Nausėda

Lietuvoje

2020.08.13 15:39

Nausėdos planas dėl krizės suvaldymo pristatytas Baltarusijai, laukiama reakcijos papildyta Nausėdos komentaru; atnaujinta 16.37

16