Lietuvoje

2018.08.05 10:25

Vilniaus arkikatedros fasadui vėl prireikė remonto

Vilniaus arkikatedros baziliką apraizgius pastoliams, pradėti portiko tvarkymo darbai. Paklausta, ar taip pagrindiniai Lietuvos maldos namai ruošiasi rugsėjį įvyksiančiam popiežiaus Pranciškaus vizitui, Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos specialistė Santa Kančytė aiškino, kad darbai buvo suplanuoti iš anksto ir su Bažnyčios vadovo atvykimu nesusiję.

Portiką remontuoja bendrovė „Restauracijos ir statybos trestas“, kuri jau ne kartą remontavo Arkikatedros pastatą. Darbus finansuoja Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba.

Anot S. Kančytės, darbus planuojama pabaigti iki rugsėjo. Prieš popiežiaus vizitą Arkikatedros viduje jokių žymesnių remontų nėra numatyta. Bus atnaujinama tik Aušros Vartų koplyčia. Šie darbai bus pradėti dar iki popiežiaus vizito, bet vykdomi taip, kad nesudarytų keblumų Šventajam Tėvui apsilankyti ir melstis Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje bei susitikti su apačioje susirinkusiais žmonėmis.

Surado daugybę kulkų žymių

Arkikatedros fasadą specialistai remontavo ir prieš dvejus metus. Nuskutę tinką jie surado įtrūkį ir kulkų suvarpytą sieną – per Antrąjį pasaulinį karą šaudyta ir į maldos namus.

Kai tąkart tvarkė maldos namų fasadą, Arkikatedros istorija buvo kaip ant delno. Buvo galima stebėti, kaip pastatui pakenkė 1931 metų potvynis, kokias žymes paliko Antrojo pasaulinio karo audros. Žvelgiant į sieną, nuo kurios nuskustas tinkas, buvo matyti, kaip bėgant šimtmečiams kito Arkikatedros sienų spalva. Jų būta visokių – nuo pastelinės iki ryškesnės rožinės.

Restauracijos ir statybos tresto darbų vykdytojas Valdas Kurtinaitis prisiminė, kad šventovės sienos buvo tinkuotos, dažytos ir 2003-iaisiais. Tada skusdami fasadą darbininkai buvo vietomis pasiekę pirmąjį Arkikatedros tinko sluoksnį. Prieš dvejus metus vėl nuskutus tinką išryškėjo kulkų žymės.

V. Kurtinaitis jų net nemėgino skaičiuoti, nes vien į fasadą jų per karą pataikė daugybė. Buvo matyti tik tos kulkos, kurios į sieną pataikė tiesiai. Rikošetu atšokusių kulkų žymės buvo užtinkuotos ir jų neįmanoma įžiūrėti.

Vieną karabino trasuojamąją kulką V. Kurtinaičiui pavyko išlupti. Paaiškėjo, kad ji yra 7,62 milimetro kalibro. Kitos kulkos buvo įstrigusios į sieną maždaug 5 centimetrų gylyje, kai kurios kiaurai perskrodusios plytas. Jų specialistai nemėgino išlupti.

Kulka, kurią pavyko iškrapštyti, geros būklės. Likusios sienoje labiau deformuotos, varinis korpusas sulinkęs, švinas sulindęs giliau.

Po potvynio liko įtrūkis

Kodėl kariai šaudė į Arkikatedrą, liko mįslė. Juk joje nebuvo jokių gynybinių įtvirtinimų. Gali būti, kad pasileidę į ataką jie pleškino į visas puses ir į maldos namus pataikė netyčia.

Nuskutus tinką taip pat atsivėrė didžiulis plyšys. Tai – po 1931 metų balandžio 24–26 dienomis kilusio potvynio likęs įtrūkis.

Tada patvinus Neriai ir Vilniai vandens lygis pakilo 6–8 metrus. Po potvynio Arkikatedros būklė tapo avarinė: perstatant Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektuotą pastatą buvo naudojami mediniai poliai, kad sustiprintų pamatų pagrindą.

BNS nuotr.

Atnaujins Aušros Vartų koplyčią

Vilniuje bus atnaujinamas ir vienas iš įspūdingiausių paveldo objektų – Aušros Vartai.

Pabaigus numatomus darbus stebuklingąjį Gailestingumo Motinos paveikslą apsaugos specialus stiklas, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija. Planuojama atnaujinti prastos būklės fasado fragmentus, koplyčios langus ir langines, pagerinti vėdinimo sistemą. Ketinama sudaryti galimybę judėjimo negalią turintiems žmonėms apsilankyti koplyčioje.

Dalis po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio bus pritaikyta piligrimų reikmėms, bažnyčioje atnaujinti vitražai, restauruojama sieninė tapyba, skliautai, langai ir centrinės durys, atliekami kiti remonto darbai.

Galerijoje, jungiančioje Šv. Teresės bažnyčią su Aušros Vartų koplyčia, bus atnaujinami vargonai ir jiems skirta patalpa. Bažnyčioje, galerijoje ir koplyčioje planuojama įrengti bendrą vaizdo ir garso sistemą.

Prieš pradedant atnaujinimo darbus, specialistai inventorizavo Aušros Vartų koplyčios lobyną: per amžius tikinčiųjų paliktus maldos ženklus – votus, senovinius liturginius reikmenis.