Antradienį Seime buvo pristatytas šių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Jo metu buvo atskleista daugiau informacijos apie pernai sulaikytus Lietuvos piliečius, šnipinėjusius Baltarusijai, apie tai Lietuvos žvalgyba paskelbė tik dabar.
Šnipų daugės
„Per pastaruosius metus Lietuva netapo saugesnė, o jai kylančios grėsmės nesumažėjo“, – minėjo Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Anot jo, Rusijai pirmieji karo metai buvo sunkūs, bet antri – geresni, nei prognozuota. Be to, Rusija yra pasirengusi karą tęsti bent dar du metus.
„Per praėjusius metus Rusijos karinė bendruomenė [Ukrainoje] išaugo dvigubai ir šiandien siekia beveik pusę milijono“, – pabrėžė karinės žvalgybos vadas. Jis užsiminė ir apie Rusijos karinę reformą, kuri numato naujas struktūras Vakaruose, t.y. pasienyje su NATO. Pasak žvalgybos, reforma gali trukti nuo kelių iki dešimties metų.
Tačiau šiuo metu Rusijai nepakanka išteklių karui su Vakarais, jis dar 2 metus nėra tikėtinas, pažymėjo E. Paulavičius. Vis tik per tą laiką Rusija stengiasi demonstruoti karinę galią, branduolinį ginklą.
„Didinama Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos“, – pridūrė E. Paulavičius.
Karinės žvalgybos vadas užsiminė, kad pernai metų pabaigoje buvo sulaikyti asmenys, šnipinėję Rusijai, atkreipė dėmesį į augančią psichologinių įtakos operacijų, tokių kaip vandalizmo aktai, grėsmę.
„Jų darbo metodai rodo, kad priešiškos valstybės nuolat domisi informacija, reikalinga kariniam planavimui“, – sakė jis ir pridūrė, kad artimiausiu metu daugės bandymų verbuoti šnipus.
Tuo metu Generalinė prokuratūra šiandien paskelbė daugiau informacijos apie atliekamą tyrimą.
2023 m. antrojoje pusėje Lietuvoje buvo sulaikyti keli asmenys, kuriems buvo pareikšti įtarimai rinkus ir perdavus neįslaptintą informaciją apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, karinės technikos judėjimą ir jos dislokacijos vietas, civilinius strateginės reikšmės objektus.
Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamieji rinko užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, ją perdavė užsakovui ir gavo už tai atlygį vykdydami atitinkamų Baltarusijos struktūrų užduotis, teigia prokuratūra.
Įtariamieji yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturėję leidimų dirbti su įslaptinta informacija ir galimybės tokią informaciją gauti.
VSD: nėra pagrindo panikai, bet reikia ruoštis blogiausiam
Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje ir nerodo noro deeskaluoti konflikto, nors jai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų operacinių tikslų. Anot žvalgybos, tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat plečia Baltijos jūros regione tam reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi, minima ataskaitoje.
„Pradėta vykdyti didelio masto ginkluotųjų pajėgų reforma, bet jai visiškai įgyvendinti prireiks nuo kelerių iki dešimties metų“, – teigiama vertinime. Pagrindinėmis grėsmėmis Lietuvai toliau išlieka Rusija, Baltarusija ir Kinija.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą kasmet rengia ir pristato Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir VSD.
Anot Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio, kol kas stebima grėsmių eskalacija, bet realaus pavojaus šiuo metu nėra.
„Nėra jokio pagrindo nei panikai, nei kapituliacinėms nuotaikoms“, – sakė jis apie saugumo situaciją šalyje ir pridūrė, kad Rusija nerodo noro deeskaluoti karą, turi resursų ir valios karą tęsti.
Anot jo, Rusijos Vyriausybė stengiasi kurti vaizdą, kad karas yra visuotinai palaikomas, tačiau tokie įvykiai, kaip „Wagner“ maištas parodė, kad režimas nesugeba reaguoti į tokias situacijas.
VSD vadas pabrėžė, kad į Baltarusiją keliaujantiems gyventojams kyla grėsmė būti verbuojamiems pasienyje, taip pat Baltarusijos tarnybos gali bandyti verbuoti Lietuvoje dirbančius Baltarusijos piliečius. Anot D. Jauniškio, tarnybos yra „suagresyvėjusios“.
Pernai VSD nustatė 1415 užsieniečių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Toks kiekis asmenų nustatytas VSD iš viso patikrinus apie 122 tūkst. Lietuvoje gyvenančių ar čia atvykstančių kitų šalių piliečių, sako D. Jauniškis.
„Naudojantis bauginimo priemonėmis, tarnybos stengiasi verbuoti ir Lietuvos diplomatinės atstovybės Baltarusijoje darbuotojus, turiu pabrėžti, kol kas nesėkmingai“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Jis pridūrė, kad žvalgybinę veiklą stiprina ir Kinija, o Lietuvoje netrūksta verslo įmonių, kurios padeda Rusijai apeiti sankcijas, jų yra „dešimtys“.
„Turime Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją arba dalyvauja sankcijų apėjimo schemose“, – pažymėjo VSD vadas.
Vėliau jis pridūrė, kad žvalgyba šią informaciją perduoda kitoms institucijoms, todėl negali atsakyti, ar tokių įmonių vadovai, kurie dažnai yra Baltarusijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, čia tebegyvena.
Konferencijoje taip pat dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys minėjo, kad svarbu tęsti paramą Ukrainai. Jis taip pat atkreipė dėmesį į sankcijų vengimo schemas, Lietuvos įmones, kurios bendradarbiauja su Rusija ir padeda apeiti sankcijas.
„Dabartinis paramos Ukrainai lygis neužtikrina situacijos tęstinumo, su dabartine parama situacija eis prastyn, dėl to ją turime didinti“, – sakė jis.
Kvotos migrantams
Diskusijoje pasisakęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas (TS-LKD) atkreipė dėmesį, kad Lietuvai nesunku įvertinti konvencinio karo grėsmę, tačiau hibridinės atakos gali būti sunkiau numatomos.
„Tai nebūtinai bus ties penktuoju [NATO sutarties] straipsniu“, – sakė jis ir paminėjo tokius scenarijus, kaip bandymus neteisėtai kirsti sieną, išpuolius prieš įvairius objektus.
Anot jo, grėsmę Lietuvai gali kelti ir migracija, todėl „vyriausybiniame lygmenyje“ diskutuojama kvotų migrantams sistema.
„Pasvėrus, įvertinus, kiek reikia darbo rinkai, kaip tai paveiks mūsų saugumą, kultūrinę sanklodą“, – sakė konservatorius.
Spaudos konferencijos metu pareigūnai sulaukė klausimo, ar žvalgyba numato tokias netikėtas atakas, kaip „Hamas“ rudenį įvykdyta Izraelyje.
„Žvalgybiškai, šiandien neturime tokių indikacijų“, – sakė E. Paulavičius.
