Lietuvoje

2018.08.03 15:29

Vaikų konkursai Rusijoje: Plungės rajono meras nieko bloga nemato ir lygina su Eurolyga

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2018.08.03 15:29

Kitaip nei anksčiau, vaikams šiemet siūloma vykti ne į stovyklas Rusijos Krasnogorske, bet į konkursą, LRT RADIJUI akcentavo Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Jis šį konkursą lygino su jaunimo Eurolyga ir tvirtino – jei būtų draudžiama dalyvauti šiame konkurse, turėtų būti draudžiama ir kituose. Su tokia pozicija ekspertai nesutinka. Kaip LRT RADIJUI sakė apžvalgininkas Marius Laurinavičius, daug žmonių Lietuvoje vis dar nesupranta, kad Rusija – mafijos valstybė.

A. Klišonis: dalyvavimas konkurse – visai kas kita

Lygiai prieš metus Plungės rajono merui A. Klišoniui teko aiškintis, kaip nutiko, kad vaikai vyko į stovyklą Rusijoje, kurioje, anot jo, netikėtai susitiko su baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ atstovais. Tuomet meras sakė, kad apie tokį susitikimą niekas nebuvo įspėtas ir tiesiog įvyko klaida.

Šiemet Plungės rajono vaikams vėl siūloma vykti į tą patį Krasnogorską. Diskutuojant apie šių metų padėtį LRT RADIJO eteryje A. Klišonis tikino, kad praėjusiais metais susitikimas su „Naktiniais vilkais“ buvo itin trumpas, truko vos pusantros minutės, ir baikeriai prie Lietuvos dalyvių nė nebuvo priėję. Taip pat meras patikino, kad šiemet situacija visiškai kitokia – sutartis su Krasnogorsku dėl jaunimo mainų programos buvo nutraukta, o šį kartą vaikams siūloma keliauti į Krasnogorske vyksiantį konkursą, o ne į stovyklą.

„Ta programa jau nebevyksta. Dalyvavimas konkurse, festivalyje yra kitas dalykas, tai rungimasis su kitų šalių (Rusijos, Latvijos, Bulgarijos, Vokietijos, Baltarusijos) atstovais dėl vienokių ar kitokių nominacijų. Tai visiškai du skirtingi dalykai, kuriuos bandoma suplakti į vieną“, – teigė meras.

A. Klišonis kelis kartus pakartojo, kad mainų programa, kurios metu praėjusiais metais Rusijoje vyko ir susitikimas su „Naktinių vilkų“ atstovais, nutraukta. Jo nuomone, šiųmetis dalyvavimas konkurse yra visai kitokia veikla.

A. Klišonis, BNS nuotr.

„Mūsų jaunimas dalyvauja konkursuose daug kur. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti jaunimo Eurolygą. Mūsų Plungės komanda taip pat dalyvauja jaunimo Eurolygoje. Keturios komandos ten taip pat dalyvauja iš Rusijos. [...] Tada turime nurašyti ir visą kitą dalyvavimą. Manau, kad čia dirbtinai plakami du dalykai, kurie visiškai skirtingi, bandoma padaryti burbulą“, – įsitikinęs A. Klišonis.

Apžvalgininkas M. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad tai nėra šiaip konkursas, kurį organizuoja Europa, JAV ar kuri nors iš mūsų strateginių partnerių: „Ponas meras užsiima demagogija. [...] Jeigu jau kalbame sporto terminais, prisiminkime, kad buvo tokia VTB lyga [tarptautinė krepšinio lyga, vienijusi Rytų ir Šiaurės Europos krepšinio komandas. Nuo 2014 m. – pagrindinė Rusijos krepšinio lyga – LRT.lt], kurioje dalyvavo ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“, bet jau kiek metų nebedalyvauja.“

Su tokia kritika A. Klišonis nesutiko tvirtindamas, kad tiek Vokietija, tiek Latvija yra Lietuvos strateginės partnerės.

Mero įsitikinimu, lietuviai yra tokie atsparūs propagandai, kad nebent patys gali paveikti kitus: „Manau, kad mūsų žmonės yra pakankamai pilietiškai ir politiškai atsparūs ir gali padaryti informacinį poveikį kitai pusei, kuri maitinama Kremliaus propaganda. [...] Jeigu mūsų jaunimas su šaulių uniforma, dainuodamas partizanų dainas, dalyvaudamas tame konkurse, laimi vokalo prizus, kieno šalies tai yra propaganda – ar Lietuvos, ar Rusijos?“

Primena – vaikai itin dažnai naudojami propagandai

Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos specialistas Karolis Zikaras, reaguodamas į mero išsakytą poziciją, LRT RADIJUI tvirtino, kad ją lemia siauras požiūris į problemą. Kaip teigė K. Zikaras, dažnai žmonės įsivaizduoja, kad tai, kas susiję su kultūra, sporto renginiais, negali būti politikos ar informacinio poveikio dalimi.

„Daugybę laiko stebime Lietuvos informacinę erdvę. Galime gana užtikrintai konstatuoti, kad visa tai, kas susiję su kultūros veikla, ypač aktyviai išnaudojama būtent tiems tikslams. Šiuo atveju turime vaikus. Pagal visus propagandos principus vaikai yra būtent tai, kas veikia. Norint parodyti kažką negatyvioje šviesoje, rodomos vaikų kančios, vaikų aukos. Tai visada emociškai stipriai veikia visuomenę. Taip pat norint kažką parodyti pozityvioje šviesoje labai puikiai tinka vaikų buvimas, vaikų dainos ir pan. Visus normalius žmones tai veikia neišvengiamai stipriai“, – sakė K. Zikaras.

Jo tvirtinimu, šiuo atveju akivaizdžiai bandoma sukurti geresnį Rusijos įvaizdį tarptautiniu mastu. Kaip teigė specialistas, tai tėra viena iš priemonių. Tokiu būdu, anot K. Zikaro, taip pat bandoma suskaldyti Vakarus, pradedant nuo nacionalinio lygio, baigiant tarptautiniu.

„Manau, kad savo tikslą jie jau pasiekė. Turime gana emocionalų konfliktą šiuo klausimu. [...] Kaip kariuomenės atstovas esu visą laiką linkęs kalbėti apie tai, kad mes žiūrime į tą problemą kaip į saugumo problemą. [...] Susimąstykime, ar esame pasiryžę rizikuoti mūsų šalies saugumu?“ – svarstė K. Zikaras.

M. Laurinavičius, BNS nuotr.

M. Laurinavičius įžvelgė dar didesnę problemą nei vienos savivaldybės nesuvokimą, kodėl stovyklos ar konkursai Rusijoje nėra priimtini. Kaip teigė apžvalgininkas, ne tik rajonuose, bet ir didžiuosiuose miestuose, sostinėje, daug kas nesupranta, kas yra Rusija ir kokią grėsmę ji kelia.

Jo nuomone, po to, kai Rusija uždraudė į šalį atvykti iniciatyvos „Misija Sibiras“ dalyviams, Lietuva turėjo imtis atitinkamų veiksmų ir uždrausti Lietuvoje lankytis Rusijos iniciatyvoms, pavyzdžiui, 2016 m. pradėtai iniciatyvai, kuri taip pat neva vyksta tvarkyti kapų.

„Visi žinome, kas yra mūsų „Misija Sibiras“. Rusijoje yra absoliučiai politinė, propagandinė programa, apie kurios turinį jau tada buvo šnekėta. [...] Tie klausimai buvo tikrai labai aktualūs tuo metu, bet dabar, kai jau „Misija Sibiras“ uždrausta, mes tiesiog privalome reaguoti. Rusija nesupranta kitokių atoveiksmio priemonių ir kitokio bendravimo. Su jais galima bendrauti tik taip, kaip jie bendrauja su mumis, bet mes nieko nedarome.“, – sakė M. Laurinavičius.

M. Laurinavičius: iki šiol nesuprantame, su kuo turime reikalą

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metai Krasnogorske vaikai ne tik susitiko su „Naktiniais vilkais“, bet pasitaikė ir kitų programos pakeitimų. Kokie jie, viceministras nenurodė, tačiau teigė neabejojantis, kad tai nebuvo atsitiktiniai įvykiai.

„Tarkime, mes to atsisakome, vykstame į festivalį. Kas gali garantuoti, kad ten nebus tam tikrų gerai pridengtų kitų aspektų? – klausė viceministras. – Iš tiesų čia reikia kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo. Šių metų kontekstas buvo akivaizdus – „Misijos Sibiras“ likimas. [...] Turime duoti adekvatų atsakymą į tai, kas vyksta iš kitos pusės.“

Švietimo ir mokslo ministerija po praėjusių metų įvykių išplatino specialias atmintines, skirtas savivaldybėms. G. Kazakevičius pripažino – pati savaime atmintinė neveiksminga, tačiau, teigė pašnekovas, tai yra vedlys priimant sprendimus.

K. Zikaras, BNS nuotr.

„Nėra kito vaisto, kaip stiprinti ir ugdyti pirmiausia suaugusiųjų kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo gebėjimus. Per tai galima formuoti kritinę masę, kad žmonės sąmoningiau priimtų vieną ar kitą sprendimą“, – įsitikinęs G. Kazakevičius.

Kad Lietuvoje trūksta reikiamo paruošimo sutiko ir M. Laurinavičius. Jo teigimu, šalyje nepakankamai investuojama į pasipriešinimą informaciniam karui ir visuomenės švietimą. Be to, teigė M. Laurinavičius, didelė dalis Lietuvos visuomenės iki šiol Rusiją vertina kaip bet kurią kitą valstybę.

„Didžioji dalis Lietuvos visuomenės iki šiol nesupranta, su kuo turime reikalą. Rusiją ir toliau vertiname kaip kaimynę, kaip galbūt kažkokią „nevisai tokią“ valstybę, bet vis tiek manome, kad ten viskas normaliai, gerai. Mes nesuprantame, kad tai šalis, kuri kelia grėsmę mums patiems. Mes nesuprantame, kad tai šalis, kuri jau ne kartą vykdė agresyvius veiksmus. Mes nesuprantame, kad tai yra šalis, kuri yra mafijos valstybė. Pradėkime apie tai šnekėti“, – sakė M. Laurinavičius.

Siūlo pradėti nuo švietimo ir viešumo

M. Laurinavičiaus įsitikinimu, vienintelis būdas kovoti su tokiomis situacijomis yra viešumas. Kaip siūlė apžvalgininkas, reikėtų parengti viešą registrą, kuriame būtų nurodytos savivaldybės, įstaigos, įmonės, kurios bendradarbiauja su Rusijos režimu.

KAM Strateginės komunikacijos specialistas K. Zikaras teigė, kad sprendžiant tokias problemas itin svarbų vaidmenį vaidina švietimas. Jo tvirtinimu, pernai išplatinta atmintinė tebuvo pirmas žingsnis į priekį, bet būtina rengti seminarus, imtis kitų aktyvių priemonių.

„Ieškosime galimybių, kad sutelkę įvairių institucijų pajėgumus galėtume to imtis. Žinoma, jeigu problemos vis kartojasi ir nenyksta, galbūt turime galvoti ir apie kažkokias rimtesnes priemones. Galbūt turime peržiūrėti sisteminius dalykus, galbūt gali būti aptariami ir švietimo sistemos pokyčiai“, – svarstė K. Zikaras.

G. Kazakevičius, BNS nuotr.

G. Kazakevičius sutiko, kad atmintinės tėra pirmas žingsnis ir būtina imtis kitų priemonių: „Iš tiesų sutinku su kolega iš KAM, atmintinės neišspręs klausimo. Pritariu ir didesnio edukacinio poveikio priemonėms, ir viešumo. Tik dar viena problema yra ta, kad apie tam tikrus įvykius sužinome, kai jie per kitus kanalus atsiduria „Facebook“ ar dar kur nors.“

G. Kazakevičiaus pastebėjimu, tokiu atveju itin sunku atrasti, kas turėtų prisiimti atsakomybę.

Pasidomėjus, ar po atmintinių išplatinimo kas nors kreipėsi į ministeriją dėl konsultacijos, specialistas tvirtino, kad iki šiol nurodytais kontaktiniais duomenimis niekas nebuvo susisiekęs, tačiau buvo konsultuojamasi su Užsienio reikalų ministerijos atstovais.

Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Populiariausi