Lietuvoje

2018.07.28 13:58

Interneto svetainių pritaikymas neįgaliesiems – teisės aktuose

BNS2018.07.28 13:58

Vyriausybė posėdyje šią savaitę pritarė pataisoms, kurios reglamentuotų interneto svetainių pritaikymą neįgaliesiems.

Neįgaliųjų atstovai tuo metu pasigenda aktyvesnių valdžios pastangų šioje srityje.

Pataisos parengtos artėjant terminui, kada Lietuva turi į savo teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo. Tą Lietuva turi padaryti iki 2018 metų rugsėjo 23 dienos.

Susisiekimo ministerijos rengtomis pataisomis siūloma nustatyti, kad senesnės svetainės turi būti pritaikytos iki 2019 metų rudens, naujesnės (paskelbtos po 2018 metų rugsėjo 23 dienos) – iki 2020 metų rudens, o mobiliosios programos – iki 2021 metų birželio 23 dienos.

Anot Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus Petro Jakavonio, numatoma, kad reikalingi teisės aktai bus priimti iki direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino. Kartu jis pažymi, kad svetainių pritaikymui vien pakeisti teisės aktus nepakaks.

„Svarbu ne tik laiku perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, bet ir užtikrinti veiksmingą šių nuostatų taikymą, skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių svetainėms pritaikyti pagal prieinamumo reikalavimus bei užtikrinti šių nuostatų taikymo proceso stebėseną“, – teigia P. Jakavonis. Jo komentarą BNS perdavė ministerija.

Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė Simona Aginskaitė sako, kad kol kas Lietuvoje institucijų svetainių pritaikymas neįgaliesiems praktiškai nejuda iš vietos.

„Direktyva prašo vidutinio pritaikymo lygio, Lietuva dar yra labai nutolusi nuo to lygio“, – sakė ji.

Pasak neįgaliųjų organizacijos atstovės, Lietuvoje nevykdoma patikima svetainių pritaikymo stebėsena, o už šią sritį atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos nežino žmonių su negalia poreikių, vadovaujamasi tik techniniais programuotojams skirtais standartais.

„Kažkada buvo įvesta versija neįgaliesiems, turbūt įsivaizduojant, kad tai ir yra pritaikymas, tačiau atsidarę tas versijas mes matome, kad ten yra dar sudėtingesnės versijos, pasenusi, apleista, nieko bendra neturinti su neįgaliųjų poreikiais informacija. Jokios pažangos pritaikyme nėra, yra tik labai klaidingas supratimas, kad kažkokia atskira versija gali būti teisingas pasirinkimas. Ir teisų prieinamas puslapis yra visiems prieinamas puslapis be jokių atskirų versijų“, – aiškino S. Aginskaitė.

Jos aiškinimu, gero pritaikymo pavyzdys būtų nematantiems įskaitytas tekstas, negirdintiems – subtitruota garsinė informacija.

„Arba, pavyzdžiui, daliai kurčiųjų, kurie jau gimė kurti, gimtoji yra gestų kalba, lietuvių kalba jiems yra kaip užsienio kalba, kurią jie nuolat turi tobulinti, jeigu jie neskaito daug knygų, lietuvišką tekstą supranta labai ribotai. Tai jiems reikalingas esminės informacijos gestų kalbos vertimas – pavyzdžiui, informacijos, jeigu keičiasi kokios nors socialinės pašalpos arba yra kita kurčiuosius tiesiogiai veikianti informacija“, – dėstė ji.

Tuo metu žmonėms su intelekto negalia, pasak S. Aginskaitės, reikalingas supaprastintas, labiau iliustruotas tekstas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.