Lietuvoje

2018.07.25 14:46

J. Petrauskienė: stojančiųjų dėmesio nesulaukė 60 studijų programų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt, Edmundas Jakilaitis2018.07.25 14:46

Pirmadienį baigėsi pirmasis stojimo į aukštąsias ir profesines mokyklas etapas. Trečiadienį stojimų rezultatus apžvelgė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vadovas Pranas Žiliukas.  

Ministrė pradėdama pristatymą kalbėjo, kad vykstant aukštojo mokslo pertvarkai itin svarbu, kaip vyksta stojimo į aukštąsias mokyklas procesas. Ji taip pat patikino, kad pirmojo stojimų turo rezutlatai nėra galutiniai, dar laukia du etapai. 

Stojančiųjų toliau mažėja

J. Petrauskienė kalbėjo, kad lyginant su praėjusiais metais 2,2 proc. sumažėjo abiturientų, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Bendras pretenduojančių į aukštąsias mokyklas skaičius išliko panašus, kaip ir pernai. Tokia situacija susiklostė dėl prastėjančios demografinės situacijos. Visgi, pasak ministrės, aukštasis mokslas išlieka populiarus ir daugelis abiturientų renkasi po mokyklos baigimo tęsti mokslus aukštojo mokslo ar profesinio mokymo įstaigose. 

Anot ministrės, šiemet 86 proc. visų stojančiųjų perkopė stojimo kartelę, kuri šiemet stojant į universitetus yra 3,6, o į kolegijas 2 balai. 

„Daugėja stojančiųjų besirenkančių Vilniaus universitetą, taip pat Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Dailės akademiją. Daugiau stojančiųjų sulaukė ir Generolo Jono Žemaičio karo akademija. Džiaugiamės, kad jauni žmonės girdi signalus, kurie yra sunčiami iš darbo rinkos. Kartu su verslo ir darbdavių organizacijomis atsižvelgėme planuojant paskirstymą tarp atskirų studijų krypčių“, – sakė J. Petrauskienė. 

Kaip kalbėjo ministrė, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, 32 proc. padidintas vietų skaičius gyvybės mokslų studijose. Kolegijose vietų skaičius padidintas inžinerinėse, informatikos ir fizikos mokslų studijose. 

Pasak ministrės, šių metų priėmimas parodė, kad didžioji dalis abiturientų lieka mokytis Lietuvoje, renkasi geriausias aukštosiose mokyklose siūlomas studijų programas. Taip pat pastebima, kad pritaikius minimalią stojamojo balo kartelę, į aukštąsias mokyklas stoja vis daugiau motyvuotų ir gerus rezultatus demonstruojančių jaunuolių. 

„Aišku, ne visos aukštosios mokyklos turi prabangą riboti priėmimą į populiaras studijų programas, nes ne visos surenka studijų programoms reikalingą studentų skaičių. Šių metų priėmime programų, kurios nesulaukė stojančiųjų susidomėjimo, yra apie 60, bet tai yra dvigubai mažesnis skaičius nei pernai“, – sakė ministrė, pridurdama, kad pačios aukštosios mokyklos įvertina, į kurias programas priėmimas neturėtų būti vykdomas. 

Kai kurios aukštosios mokyklos praranda nuo 6 iki 8 studijų programų, likusios – po 1 ar 2. 

Be to, programų skaičių sumažino ir besijungiantieji universitetai. Šiemet priėmimas nebevykdomas į Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetus, o norintieji rinktis jų siūlytas studijų programas stoja į Vytauto Didžiojo universitetą, prie kurio yra prijungiami LEU ir ASU. Po šių trijų universitetų sujungimo 62 LEU programos buvo perkeltos į VDU. Anot ministrės, šiais metais 100 stojančiųjų daugiau rinkosi laikyti motyvacinį testą, reikalingą stojant į pedagogikos studijas. 

Šie metai taip pat pirmieji, kai stojantieji vertinami ne tik pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet galima gauti papildomus 0,25 balo pasirinkus rašyti brandos darbą arba 3 mėnesius vykdžius savanorinę veiklą. Rašyti brandos darbą šiemet pasirinko 139 abiturientai. Visi jie gavo ne mažesni nei 9 balų įvertinimą. 

Studijuos ne visi pakviestieji

LAMA BPO vadovas P. Žiliukas teigė, kad vis dar trūksta stojančiųjų į technologijų ir fizinių mokslų studijas. Esą tai liudija ir darbdaviai. Anot jo, iš viso šiemet priėmimas vykdytas į 644 studijų programas. Planuojama, kad ateityje studijų programų turėtų likti apie 500–550. „Galime būti tikri, kad tos 60 programų, kurios yra nerentabilios, turi atitikmenį kitose aukštosiose mokyklose“, – sakė P. Žiliukas.

Studijuoti universitetuose kviečiama kiek daugiau nei 11 tūkst. stojančiųjų, iš jų 7,3 tūkst. į valstybės finansuojamas vietas. Į kolegijas kviečiama apie 10,6 tūkst. stojančiųjų, pusė jų turės galimybę mokytis valstybės lėšomis. Tiesa, galutiniai rugsėjį mokslus pradėsiančių jaunuolių skaičiai nėra aiškūs, nes ne visi pakviesti studijuoti pasirašo sutartis su aukštosiomis mokyklomis. 

Daugiausia studentų šiemet priimti ketina Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kiek daugiau studentų nei praėjusiais metais priims Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai. 

„Yra aukštųjų mokyklų, kurios išgyvena sudėtingą situaciją, kurios galėjo nekonkuruoti su stipriomis programomis, o orientuotis į savo sritis, bet tą padarė. Tomis aukštosiomis mokyklomis nepatikėjo stojantieji. Yra labai geras pagrindas aukštosioms mokykloms permąstyti savo strategiją. Klaipėdos universitetas, Marijampolės kolegija yra tos aukštosios mokyklos, kurios turi didesnį nerentabilių studijų programų skaičių“, – kalbėjo J. Petrauskienė. 

Kaip sakė P. Žiliukas, Klaipėdos universitete studentų nesurinko 8, o Marijampolės kolegijoje 7 studijų programos. 

Tarp kolegijų toliau lyderiauja Vilniaus ir Kauno kolegijos, jas vejasi Socialinių mokslų kolegija. 

Daugiausia pirmakursių į valstybės finansuojamas vietas universitetuose šiemet bus priimama į šias studijų programas:

KTU Programų sistemos – 319;

VU Teisė – 159;

VU Politikos mokslai – 156;

VU Medicina – 143;

VGTU Programų inžinerija – 141;

VU Ekonomika – 138;

VU Programų sistemos – 132;

VGTU Multimedija ir kompiuterinis dizainas – 119;

VU Psichologija – 115;

VU Anglų ir kita užsienio kalba ir LSMU Medicina po 101. 

Didžiausią valstybės finansuojamų vietų skaičių kolegijose surinko šios programos:

VK Programų sistemos – 177; 

VK Tarptautinis verslas – 176;

VTDK Transporto logistika – 88;

VK Bendrosios praktikos slauga – 87;

KK Multimedijos technologija – 87;

KK Kompiuterinių tinklų administravimas – 85;

VK Reklamos vadyba – 84;

VK Buhalterinė apskaita – 81;

KTK Automobilių techninis eksploatavimas – 72.