Klaipėdos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkui“ priklausančiame „VIP“ cirke atliko tyrimą dėl gyvūnų laikymo sąlygų. Patikrinimo metu užfiksuota, kad gyvūnai laikomi per mažuose narvuose. Tyrimas buvo pradėtas po to, kai socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kaip pasirodymo metu triukus atlieka iš pažiūros sulysusi meška.
Klaipėdos VMVT viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Bauža LRT.lt sakė, kad tyrimo metu nustatyta, jog „VIP“ cirke gyvūnai laikomi per mažuose narvuose. Jie gyvena transportavimo voljeruose, kurie skirti tik gyvūnų pervežimui, tokių voljerų plotas neužtikrina gyvūnų poreikių tenkinimo.
A. Bauža pasakoja, kad dvi cirko meškos laikomos 1,342 kvadratinių metrų garduose, jų narvų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 6,2 kvadratiniai metrai. Netinkamomis sąlygomis laikomi ir šunys – du gyvena atskiruose 4 kvadratinių metrų garduose, kiti du – garduose, kurių kiekvienas užima 1,3 kvadratinio metro. Minimali erdvė kiekvienam šuniui turėtų būti ne mažiau kaip 6 kvadratiniai metrai.
Pažeidžiamos ir 6 balandžių laikymo sąlygos – jie gyvena narve, kurio plotas yra 2,88 kvadratiniai metrai, minimali erdvė 6 paukščiams turėtų būti 3,5 kvadratiniai metrai.
„Transportavimui tokios teritorijos užtektų, tačiau jis (cirkas – LRT.lt) atvažiuoja čia ir būna ilgiau nei savaitę“, – apgailestauja Klaipėdos VMVT viršininkas.
Anot A. Baužos, tokios laikymo sąlygos varžo gyvūnų laisvę, kenkia jų gyvenimo kokybei. Veterinaro apžiūros metu buvo nustatyta, kad vizualiai gyvūnai sveiki, o pasirodymo metu buvo naudojami leistini dresavimo metodai.
Trečiadienį „VIP“ cirko vadovas Mykolas Zobovas iškviestas į VMVT, jam bus skirta bauda ir ten bus nuspręsta, kokios priemonės jam bus taikomos.
Nors gyvūnų teisių gynėjai ir parlamentaras Linas Balsys kritikuoja laukinių gyvūnų naudojimą cirke, M. Zobovas tikina, kad gyvūnams užtikrinamos tinkamos sąlygos.
L. Balsys: cirkai neužtikrina gyvūnams reikiamo gyvenamo ploto
Parlamentaras, Socialdemokratų partijos frakcijos narys L. Balsys kritikuoja laukinių gyvūnų naudojimą cirkuose. Pavasario sesijoje Seimo narys pateikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, kurią priėmus Lietuvoje būtų draudžiama laukinius gyvūnus naudoti ir transportuoti cirko veiklai.
Anot L. Balsio, kelionės metu gyvūnai vargsta dar labiau nei pasirodydami – transportuojant jie patiria stresą, jiems trūksta erdvės.
„Visi laukiniai gyvūnai turi įgimtą ploto pojūtį, kiek jo reikia, kad komfortabiliai gyventų. Nė vienas cirkas ir ne kiekvienas zoologijos sodas gali garantuoti tokią sanitarinę ploto normą. Jau nekalbu apie kitas sąlygas, pavyzdžiui, priežiūrą. Buvimas ankštoje patalpoje drambliams sukelia psichozę ir psichines ligas, jie, kaip ir žmonės, patiria depresiją, infarktą bei insultą“, – piktinasi L. Balsys.
Parlamentaras kritikuoja ir žiaurius dresavimo metodus, kuriuos dar naudoja kai kurie cirkai. L. Balsio teigimu, kartais maži meškiukai pririšami už grandinių ir ilgą laiką paliekami kaboti. Anot jo, taip pat kaitinamos grindys, naudojami aštrūs įrankiai.
„Vėliau tėveliai vaikams rodo, kad meškutė važiuoja dviračiu, kad kaip žmogus vaikšto ant dviejų kojų. Tokį rezultatą lemia daug kankinimų, meška pagal savo prigimtį neturi jokio malonumo važiuoti dviračiu ar vaikščioti ant dviejų kojų – jai tai didelis stresas, tai nėra normali jų būsena“, – kalba parlamentaras.
L. Balsys, BNS nuotr.
L. Balsio teigimu, kol nėra priimtas įstatymo projektas, draudžiantis cirkuose naudoti laukinius gyvūnus, jiems padėti galime tik nesilankydami tokiuose pasirodymuose.
„Tokia to grožio realybė, kai visi žiūri ir džiaugiasi, kad gyvūnai viską moka. Gyvūnas ne žmogus, mes turime jį gerbti ir mylėti, saugoti ir nebandyti iš jo padaryti kokio nors žmogiuko“, – ragina L. Balsys.
Gyvūnų teisių gynėjai: cirke naudoti laukinius gyvūnus – nesaugu
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pabrėžia, kad laukiniams gyvūnams ypač reikalinga judėjimo laisvė, kuri paprastai cirkuose varžoma.
GGI vadovė taip pat piktinasi keliaujančiais cirkais, nes juose gyvūnai daug laiko praleidžia ankštesniuose nei įprasta narvuose, nuolat judančiose transporto priemonėse, kur neužtikrinamas tinkamas šildymas bei vėdinimas.
B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė sutinka, kad žiaurūs dresavimo metodai dar naudojami, anot jos, suvaldyti laukinį gyvūną ir priversti jį paklusti galima tik tokiais metodais.
„Viena, kai žmogus dirba su naminiu gyvūnu, kuria su juo ryšį, grįstą pasitikėjimu, ir visai kas kita, kai laukinis gyvūnas yra išplėšiamas iš savo natūralios aplinkos, dažnai – ir iš šeimos. Pavyzdžiui, drambliukai iš mamų atimami dar labai jauni, jie laikomi supančioti“, – apgailestauja B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
GGI vadovė ragina padėti cirko gyvūnams ir atsisakyti tokios pramogos, nesilankyti cirkuose, kuriuose naudojami gyvūnai. Anot jos, pirkėjai sukuria paklausą, dėl to atsiranda ir pasiūla.
„Tie žmonės, kurie perka bilietus, žiūri, ploja, yra ne mažesni nusikaltėliai nei tie, kurie naudodamiesi šiais gyvūnais daro verslą“, – įsitikinusi B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Gyvūnų globėjų asociacijos vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į cirko statusą. Anot jos, gyvūnus turėtų naudoti tik tie cirkai, kurie priklauso Tarptautinei cirkų asociacijai. J. Gustaitienės teigimu, ši asociacija turi griežtas taisykles ir užtikrina, kad jų laikomasi.
Minėtas „VIP“ cirkas, kuriame vyko tyrimas dėl meškos gyvenimo sąlygų ir sveikatos, nepriklauso šiai asociacijai. Cirko vadovas M. Zobovas teisinosi, esą tuoj išeis į pensiją ir nemato tikslo, kodėl turėtų priklausyti asociacijai: „Įstoti (į Tarptautinę cirkų asociaciją – LRT.lt) tam, kad mokėčiau mokesčius? Milijonų mes neuždirbame.“
Kaip iššūkį J. Gustaitienė įvardija užtikrinimą, kad į Lietuvą nepatektų minėtai asociacijai nepriklausantys cirkai. Vis dėlto J. Gustaitienė sutinka, kad naudoti laukinius gyvūnus – nesaugu. Pasak jos, negalima prognozuoti, kaip gyvūnas pasielgs, jis gali ir užpulti.
Cirko vadovas: gyvūnai prižiūrimi ir mylimi
„VIP“ cirko vadovas M. Zobovas neigia, kad meška neprižiūrima, anot jo, šiuo metu gyvūnas šeriasi, todėl gali pasirodyti, kad ji suliesėjusi. M. Zobovas pasakoja, kad gyvūnai prižiūrimi, su jais praleidžia daug laiko, o kol oro temperatūra lauke aukšta, repetuoja anksti ryte, kad gyvūnai nesikankintų.
Cirko direktorius pripažįsta, kad transportuojant gyvūnus jie vežami mažesniuose narvuose, tačiau, pasak jo, cirke auga jau penkta karta nelaisvėje gimusių gyvūnų, todėl jie pripratę prie tokių sąlygų ir keliavimas streso jiems nekelia.
„Jūs ką – į darbą važiuojate su visu butu? Taip, pervežant yra mažesnis narvas, mes ir stengiamės, kad jis būtų mažesnis, kad gyvūnas nesidaužytų, nesiblaškytų, o atsigultų ir gulėtų“, – aiškina M. Zobovas.
Vadovas tikina, kad dresuodamas gyvūnus nenaudoja prievartos, anot jo, rezultatai pasiekiami humaniškais metodais, gyvūnus raginant skanėstais.
24 Europos valstybės turi kokių nors apribojimų, skirtų gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose.
Liepos 30 dieną Klaipėdoje organizuojamas piketas už cirką be gyvūnų.
