Lietuvoje

2018.07.09 14:43

Aiškėja stojimų tendencijos: būsimi studentai į rinkos poreikius dėmesio nekreipia

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2018.07.09 14:43

Stojimo į aukštąsias mokyklas maratonas įgavo pagreitį ir jau artėja prie finišo tiesiosios. Norintieji studijuoti universitetuose ar kolegijose iki liepos 23-iosios gali pateikti prašymus, kuriuose nurodo, kur norėtų mokytis. Tačiau jau dabar aiškėja, kurios studijos jaunuoliams patraukliausios.

Panašu, kad nors Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siekia daugiausia studentų priimti į sritis, kurių specialistai reikalingiausi darbo rinkai, būsimų studentų pasirinkimams tai įtakos nedaro. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas prioritetai nesikeičia jau keletą metų.

Kaip ir pernai, stojantieji pirmuoju prioritetu dažniausiai renkasi sveikatos mokslų (20 proc.)  bei verslo ir viešosios vadybos (15 proc.) studijų krypties programas. Pirmenybę menams teikia 12 proc., socialiniams mokslams – 11 proc., inžinerijos mokslams –  10 proc. abiturientų. Informatikos mokslų krypties programas renkasi 8 proc. stojančiųjų.

Dažniausiai renkasi mediciną

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, liepos pradžioje daugiausia stojančiųjų dėmesio buvo sulaukusios Vilniaus universitete (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) siūlomos medicinos studijos.

Tarp universitetinių studijų populiarios ir LSMU siūlomos odontologijos bei veterinarinės medicinos studijų programos. Stojantieji taip pat dažnai pirmuoju prioritetu nurodo Kauno technologijos universitete (KTU) siūlomas programų sistemų studijas. Prašymuose dažnai nurodomos ir VU siūlomos psichologijos, teisės studijos.

Stojantieji į kolegijas pirmuoju prioritetu dažniausiai įrašo Kauno kolegijoje (KK) siūlomas kosmetologijos ir bendrosios praktikos slaugos studijų programas. Populiarios ir Vilniaus kolegijos (VK) siūlomos vaikystės pedagogikos, tarptautinio verslo ir programų sistemų studijų programos.  

Populiariausių aukštųjų mokyklų penketukas jau kelis metus išlieka toks pat. Savo prašymuose pirmuoju prioritetu stojantieji dažniausiai nurodo Vilniaus universiteto, Kauno kolegijos, Vilniaus kolegijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno technologijos universiteto studijų programas.

Nei pernai, nei šiemet tarp populiariausių aukštųjų mokyklų nesimatė Vilniuje esančių Mykolo Romerio ir Gedimino technikos bei Kaune veikiančių Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio universitetų. Į paklausiausių sąrašą taip pat nepatenka Šiaulių ir Klaipėdos universitetai.

Siekia balanso tarp pasiūlos ir paklausos

Kaip jau anksčiau skelbė ŠMM, pirmakursiai į universitetus ir kolegijas šiemet priimami pagal darbo rinkos poreikius. Tai reiškia, kad daugiausia studentų bus priimama į tas specialybes, kurių specialistų paklausa šiemet yra didžiausia.

Atsižvelgiant į tai, valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių mokslų programose, taip pat 32 proc. – gyvybės mokslų ir 6 proc. – humanitarinių mokslų kryptyse. Kaip teigė ŠMM, didinant šioms studijoms valstybės finansavimą, atsižvelgta į absolventų įsidarbinimo rodiklius, stojančiųjų pasirengimą studijuoti, studijų krypčių vertinimo rezultatus.

Įvertinus „Investuok Lietuvoje“  ir asociacijos INFOBALT siūlymus bei įsidarbinimo rodiklius, bene 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose. Koleginis sektorius stiprinamas įvertinus ne tik darbdavių bei ekspertų argumentus, bet ir studijų krypčių vertinimo rezultatus bei stojančiųjų pasirengimą studijuoti.

„Šiemetiniame priėmime į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamas studijų vietas skirstėme įvertinus pasiūlos ir paklausos tendencijas, pagal darbo rinkos poreikį peržiūrint universitetinio ir koleginio sektoriaus proporcijas. Darydami sprendimus, aktyviai konsultavomės su atskirų sektorių atsakingomis institucijomis ir ekspertais“, – kiek anksčiau yra sakiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kaip pranešė ŠMM, šiemet valstybės lėšomis galės studijuoti daugiau pirmakursių negu anksčiau. Minimali stojamojo balo kartelė stojant į universitetus yra 3,6 balo, o į kolegijas – 2 balai. Visi, kurių peržengs kartelę ir pretenduos į valstybei reikalingas studijų programas, kur galimas specialistų poreikio planavimas, pateks į valstybės finansuojamas studijų vietas.

ŠMM teigimu, valstybė finansuos 16,8 tūkst. pirmakursių studijas aukštosiose mokyklose. Kolegijose nemokamai mokytis galės apie 9 tūkst., o universitetuose – 7,8 tūkst. stojančiųjų. Tai yra apie 2,3 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais.