Lietuvoje

2018.07.08 17:20

Seimas žiniasklaidai nenurodė, kaip pranešti apie savižudybes

BNS 2018.07.08 17:20

Seimas nesiėmė įstatymu sugriežtinti taisyklių žiniasklaidai, kaip pranešti apie savižudybes.

Parlamentas buvo apsvarstęs tokias „valstiečio“ Roberto Šarknicko parengtas pataisas, tačiau paskutinę Seimo sesijos dieną per priėmimą nesiregistravo būtinas Seimo narių skaičius.

Balsavime registravosi 61 Seimo narys, kai įstatymo priėmimui reikia bent pusės nuo visų, t. y. 71 parlamentaro, dalyvavimo.

Seimo narys siūlė Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti, kaip pranešama apie savižudybę – uždrausti skelbti jos priemones ir būdą.

„Ilgai lauktas projektas, dirbta nuoširdžiai ir atsakingai, ir noriu padėkoti Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariams, specialistams, kurie prisidėjo prie šito svarbaus, kilmingo ir prasmingo darbo, nes tai liečia tų žmonių gyvenimus, kurie turi potraukį į savižudybę“, – kolegas balsuoti už pataisas kvietė R. Šarknickas.

Prieš pakeitimus kalbėję parlamentarai argumentavo, kad pakeitimai būtų pertekliniai, o bandymas savižudybių temą reguliuoti įstatymu – kišimasis į žiniasklaidos darbą.

„Aš tikrai vertinu iniciatorių geras intencijas ir siekį, kad žiniasklaidoje tokios jautrios temos kaip savižudybės būtų atitinkamai ir aprašomos, bet ne įstatymo uždavinys tiksliai aprašinėti, kaip turi būti spaudoje atspindimos vienos ar kitos skaudžios temos“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.

Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad iš tiesų žiniasklaidoje „yra labai daug prastų pavyzdžių“, bet tai nepateisina žiniasklaidos ribojimų.

„Na, tikrai, pasakysiu vimdo arba vimdydavo tokie pavyzdžiai, kurių aš čia nenoriu kartoti. Tačiau, man atrodo, kad mes kišamės ne į savo daržą arba perimame kokias nors taisykles, kurios jau yra vienoje ar kitoje vietoje ir paverčiame įstatymu. Tai laikyčiau tą iniciatyvą pertekline“, – sakė E. Gentvilas.

R. Šarknickas siūlo nustatyti, kad visuomenės informacijos rengėjai turi „neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų“.

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme tik numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, o savižudybės vaizdavimo taisykles nustato Visuomenės informavimo etikos kodeksas.

Pagal kodeksą, savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo negalima minėti antraštėse, jokiame turinyje negalima skelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių, tačiau nėra bendro draudimo iš viso nurodyti savižudybės būdą.

Parlamentaras tvirtina, kad nors savižudybės pateikimo žiniasklaidoje taisyklės numatytos kodekse, „dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko“.

Cituojant aiškinamąjį raštą, žiniasklaida „dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia talpinti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį“.