Lietuvoje

2018.07.06 20:11

Žiniasklaida ir troliai: Lietuva garsėja kaip mokanti apsisaugoti, bet reikia stengtis labiau

Žiniasklaidoje siaučiantys troliai dažnai pasinaudoja jau egzistuojančiomis problemomis ir jas hiperbolizuoja, stengiasi sumenkinti šalies pasitikėjimą savimi, iškreipia istorinius faktus. Taip Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime vykusioje diskusijoje sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. „Kurk Lietuvai“ atstovė Eglė Vasiliauskaitė teigia, kad Europos Sąjungoje Lietuva garsėja kaip šalis, mokanti gerai susidoroti su hibridinėmis grėsmėmis, tačiau tam, kad žiniasklaida būtų geriau apsaugota nuo visuomenę skaldančių trolių, reikia daug dirbti.

Troliai hiperbolizuoja vyraujančias problemas

Diskusijoje „Ar Lietuvos žiniasklaidą puola tik troliai?“ LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad šiuolaikinis pasaulis – neramus, todėl trolių bus visuomet. Svarbu, koks turimas imunitetas: „Su troliais susidūriau dar dirbdama DELFI ir manau, kad Lietuvoje apskritai nėra žiniasklaidos priemonės, nepatyrusios kibernetinės atakos. Visi žinome apie įsilaužimus į BNS, TV3. 2016 m. tai patyrė ir LRT. Troliai siaučia visur ir įvairiomis formomis.“

Kalbant apie trolius ir jų principus, reikia akcentuoti nedraugiškų šalių propagandą, platinamas nuotaikas ir melagingas žinias. „Troliai dažnai panaudoja jau egzistuojančias problemas. Lietuvoje turime problemų – tai ir emigracija, ir ekonominiai rodikliai. Visa tai hiperbolizuojama, stengiamasi sumenkinti mūsų pasitikėjimą savimi ir pasididžiavimą. Vis diegiama, kad esame maža valstybė, žlugęs projektas. Troliai taip pat atakuoja ir iškreipia istorinius faktus“, – aiškina LRT vadovė.

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, problemos kamuoja ir pačią Lietuvos žiniasklaidą: „Galima pamatyti mažesnę pagarbą žodžio ir saviraiškos laisvei. Taip pat apmaudu, kad į žiniasklaidą kartais žiūrima kaip į ginklą, kuriuo galima apginti savo verslo interesus. To dar nemažai yra regioninėje žiniasklaidoje.“

Lietuvoje vyraujanti specifika rodo, kad auditorija nenori suprasti, kad gera žurnalistika kainuoja, akcentuoja M. Garbačiauskaitė-Budrienė. „Tam, kad žurnalistas nuvyktų į komandiruotę ir pan., reikia lėšų ir investicijų. Galbūt tokiems projektams kaip Laisvės TV pavyks įrodyti, kad tai kinta, bet didžiųjų žiniasklaidos priemonių bandymai pasibaigė nesėkmėmis“, – sako LRT generalinė direktorė.

E. Genio/LRT nuotr.

Kaip sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė, negalima nepastebėti pačių žiniasklaidos priemonių pataikavimo auditorijos skoniui: „Tiek televizijos, tiek interneto portalų tyrimai leidžia matyti, ką vartotojai skaito. Taip kyla pagunda duoti tai, ką jie mėgsta. Tai – žiniasklaidos pataikavimas ir judėjimas paprastesnio turinio link.“

Tarp problemų – socialinių tinklų įtaka ir melagingos naujienos

Kalbėdama apie žiniasklaidos problemas, LRT vadovė teigia negalinti nepaminėti socialinių tinklų įtakos. „Jie negrįžtamai paveikė žurnalistų darbą. Socialiniai tinklai – informacijos šaltinis, bet taip žiniasklaida netenka savo monopolio. Jei žurnalistas eina kiekvienai nuomonei socialiniuose tinkluose iš paskos, perpublikuoja populiarių asmenų pasisakymus, kokia žiniasklaidos vertė ir vaidmuo?“, – svarsto M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Galiausiai, kalbant apie pavojus ir problemas, negalima nepaminėti melagingų naujienų reiškinio. Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, svarbu, kiek žiniasklaidos priemonės investuoja į kokybišką žurnalistiką, kad galėtų atskirti tiesą nuo melo, tikrinti faktus ir pan.: „Neseniai dalyvavau Krokuvoje vykusioje konferencijoje, kur vienas lenkų profesorius pasakė, kad reikia kalbėti ne apie algoritmus, o žurnalistų grįžimą prie Etikos kodekso, leidimąsi į tiesos paieškas. Juk darbo principas nesikeičia, keičiasi tik aplinka, situacijos.“

LRT generalinė direktorė pabrėžia, kad žurnalistai turi grįžti prie šaknų – ieškoti tiesos. „Mažiau emocijų ir daugiau faktų, to galima palinkti dabartinei žiniasklaidai. Nesu linkusi dejuoti, kad žiniasklaidos įtaka sumažėjo. Manau, kad dabar, kai taip cirkuliuoja melagingos naujienos, žiniasklaida turi būti paskutinis bastionas, mokantis surinkti ir pateikti informaciją“, – tvirtina M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Visuomenė, anot LRT vadovės, turi suprasti, kokia svarbi laisva žiniasklaida: „Mes, nacionalinis transliuotojas, jaučiamės esantys aukščiausių standartų priekyje, stipriname naujienų tarnybą, įsteigėme tiriamosios žurnalistikos skyrių. Kuo stipresnė bus Lietuvos žiniasklaida, kuo mažiau skirtingos priemonės konkuruos ir daugiau padės viena kitai, tuo daugiau laimėsime.“

Troliai taiko į emocijas

Žurnalistas Vaidas Saldžiūnas įsitikinęs, kad būti troliais ir skleisti melagingas žinutes gali bet kas: „Dažnai tai absurdiškos žinutės. Troliai taiko į emocijas, bando atkreipti dėmesį, kad žmonės atsivertų nuorodą. Taip buvo ir su atveju, kad neva Raimundas Karoblis priekabiavo prie žurnalisto. Skaitytojai pamato tokią žinutę, atveria puslapį, o ten esantis virusas pasklinda po kompiuterį. Trolių žaidimai, nors kartais atrodo nekalti, gali turėtų rimtų pasekmių. Todėl mes, DELFI redakcija, jau turime įrankį, kuris mums padės greičiau atsekti melagingas naujienas, dar prieš joms pasklindant.“

Premjero S. Skvernelio patarėjas Arnoldas Pikžirnis, diskutuodamas apie žiniasklaidą ir ją puolančius trolius, teigia, kad būtina investuoti į visuomenės švietimą ir apsaugos įrankius, kad jokios trolių pastangos nesuveiktų. „Reikia džiaugtis gerais valstybės institucijų ir žiniasklaidos santykiais. Turime gerus kontaktus, o taip lengviau pašalinti problemas“, – tikina jis.

BNS nuotr.

A. Pikžirnis džiaugiasi, kad šiais metais bus pradėta vykdyti kibernetinio informavimo programa, tačiau pabrėžia, kad turi egzistuoti žiniasklaidos savikontrolės mechanizmas: „Taip, tikrai yra politikų bandymų paveikti žiniasklaidą. Tačiau svarbu nuspręsti, ar žiniasklaida yra verslas, ar misija? Nes jei tai verslas, tai viskas perkama ir parduodama. Norisi tvirtos ir aiškios žiniasklaidos priemonių nuomonės. Vyriausybės pozicija tokia, kad ne iš politikų pusės turi būti siūlomi pakeitimai, kad eitume skaidresnės, nieko nekontroliuojamos žiniasklaidos pusės link. Kai tai bus padaryta, jokie troliai taps nebaisūs.“

„Kurk Lietuvai“ atstovė E. Vasiliauskaitė diskusijoje sako, kad Europos Sąjungoje Lietuva garsėja kaip šalis, mokanti gerai susidoroti su hibridinėmis grėsmėmis. „Mūsų šalis minima, kaip sugebanti pagauti melagingas žinutes dar prieš joms patenkant į informacinę erdvę. Noriu akcentuoti tai, kodėl melagingos naujienos pavojingos demokratinėms institucijoms. Pavyzdžiui, JAV prezidento rinkimų metu pusė žinučių, pasklidusių informacinėje erdvėje, buvo melagingos. Jos pasiekė pusę JAV populiacijos. Tai labai dideli mastai, tad reikia pagalvoti, kokią įtaką tai turi visuomenės nuomonės formavimui. Visa trolių veikla ir tikslas – sėti abejones valdžia, bendruomenės nariais, skaldyti visuomenę. Todėl labai svarbu remti žiniasklaidą ir dirbti“, – aiškina E. Vasiliauskaitė.