Lietuvoje

2018.07.02 13:27

Mobiliojo ryšio blokavimas kalėjimuose: milijoną pasidalijo keturios įmonės

Lauryna Vireliūnaitė, 15min.lt2018.07.02 13:27

Daugybę metų trukę bandymai užblokuoti mobilųjį ryšį įkalinimo įstaigose baigėsi pinigų ištaškymu. Nors valstybė tam skyrė beveik milijoną eurų, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pripažįsta – įranga pilnai neveikia nė vienoje įkalinimo įstaigoje. Keistai atrodo Kalėjimų departamento (KD) atlaidumas jį apmovusiai bendrovei – už tinkamai neveikiančią įrangą susimokėjęs departamentas ir dabar nemano, kad įmonė nėra patikima. Tačiau dar keisčiau, kad 19 pirkimų sugebėjo laimėti vos 4 bendrovės.

Ne vienas teisingumo ministras yra žadėjęs, kad įdiegus mobiliojo ryšio blokavimo sistemą, kaliniai nebegalės sukčiauti pasitelkdami telefonus. Tačiau pažadai liko pažadais – nuteistieji iki šiol sėkmingai apsimetinėja pareigūnais ir iš žmonių išvilioja įspūdingas sumas.

Didžiausią spjūvį Teisingumo ministerijos ir KD vadovybei į veidą paleido Kybartų pataisos namų kaliniai, neseniai tiesiogiai per feisbuką transliavę savo išgertuves.

Politikai planavo, Dievas juokėsi

Po vis įžūlesnių telefoninio sukčiavimo atvejų 2012 metais teisingumo ministru dirbant Remigijui Šimašiui, buvo sudėliotas planas, pagal kurį mobilusis ryšys pirmiausia turėjo būti užblokuotas Alytaus pataisos namų gyventojams. Iki tų pačių metų pabaigos tokią įrangą buvo užsibrėžta įdiegti ir daugelyje kitų įkalinimo įstaigų, be ryšio paliekant 90 proc. suimtųjų. Iki 2015-ųjų įranga turėjo veikti visose įkalinimo įstaigose.

Vėliau planas keitėsi – pagal patvirtintą investicijų projektą 6 bausmių atlikimo vietose iki 2016 metų turėjo būti užblokuotas ryšys 8 teritorijose. Planuota, kad jose neleistino prisijungimo prie mobiliojo ryšio operatorių sumažės 99 proc.

Įpusėjo 2018 metai ir teisingumo ministrui E. Jankevičiui tenka konstatuoti, kad planai nevirto tikrove.

„Tik kai kurie sektoriai veikia, kiek aš esu informuotas – Alytuje kai kurie sektoriai veikia, Kybartuose išvis neveikia. Iš esmės, mano žiniomis, niekur visu pajėgumu neveikia“, – 15min teigė ministras.

Jis teigė, kad ministerijoje artimiausiu metu įvyks pasitarimas, į kurį bus kviečiami įmonių, diegusių mobiliojo ryšio blokavimo įrangą, atstovai.

„Mums nėra suprantama, kaip galima sumontuoti įrangą, kuri neveikia. Ir čia mes norime, ne kad Kalėjimų departamentas mums pasakytų, dėl ko tai yra, o patys tiekėjai – kas čia atsitiko, kodėl ji neveikia? (…) Imsimės sprendimų, aš tikrai taip nepaliksiu“, – tvirtino E. Jankevičius.

Ministras teigė keliantis sau tikslą, kad įranga visur veiktų ir nuteistieji nebegalėtų naudotis neleistinomis priemonėmis.

Paklaustas, ar jam nesukėlė įtarimų tai, jog 19 pirkimų laimėjo vos keturios įmonės, ministras apie tai svarstyti nenorėjo.

„Audito ataskaitoje matėme, kad įtarimų visur kyla, kalbant apie viešuosius pirkimus“, – sakė jis ir pabrėžė kalbantis apie ankstesnių KD vadovybių veiksmus.

„Tvarkos ir teisingumo“ byloje girdėta pavardė

KD 15min pateiktais duomenimis, mobiliojo ryšio slopinimo įrangai valstybė 2011–2017 metais išleido 983,1 tūkst. eurų. Ši suma nėra galutinė, nes papildomų pirkimų vėl prireikė šiemet.

Už ministro minėtuose Kybartų pataisos namuose įrengtą ryšio blokavimo įrangą mokėta dviem bendrovėms. 48,8 tūkst. eurų sumokėta įmonei „Sakura“, 25 tūkst. – bendrovei „NT Service“.

Pastarosios bendrovės vienas iš savininkų ir buvęs vadovas yra Peisachas Kačerginskis, kuris „Tvarkos ir teisingumo“ partijos byloje kaltinamas prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Kaip anksčiau yra skelbusi teisėsauga, buvęs partijos atsakingasis sekretorius buvo sutaręs su P. Kačerginskiu už kyšį paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad būtų sudaryta galimybė laimėti viešuosius pirkimus. Šiuos kaltinimus vertins teismas.

„NT Service“ iki pernai už ryšio blokavimą Marijampolės pataisos namuose per tris kartus buvo sumokėti beveik 367 tūkst. eurų. Dar viena sutartis su ta pačia bendrove dėl ryšio blokavimo sistemos aptarnavimo sudaryta šiemet, jos vertė – 12 tūkst. eurų.

2015 metais tuometis teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir KD tuomet dar vadovavusi Živilė Mikėnaitė viešai džiaugėsi, kokia puiki įranga įsigyta Marijampolės pataisos namams: testavimo metu puikiai veikė, neblokavo ryšio aplinkinių namų gyventojams.

Teisingumo ministerija tuomet skelbė, kad technikos skleidžiami trukdžiai aprėpia beveik visą pataisos namų teritoriją.

Nepaisant šių pagyrų, geriausiai apie įrangos veikimą turbūt byloja prieš porą savaičių Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams atiduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje du Marijampolės pataisos namų gyventojai įtariami iš įkalinimo įstaigos skambinėję žmonėms, prisistatinėję pareigūnais ir vilioję pinigus – jiems pavyko apgauti dešimt žmonių.

Delspinigius sumažino per pusę

Daugiau kaip pusė visos ryšio blokavimui bausmių atlikimo vietose skirtos sumos – 514,5 tūkst. eurų, teko Alytaus pataisos namams. Vienam iš KD vykdytų pirkimų daug dėmesio skyrė Teisingumo ministerijos auditoriai.

2013 metų gruodį KD vadovaujant Artūrui Norkevičiui, departamentas pasirašė sutartį su įmone ATEA. Įmonė mobiliojo ryšio blokavimo įrangą turėjo įrengti per vienerius metus.

Priminsime, kad ATEA vardas minėtas šių metų vasarį, kai pareigūnai bendrovėje lankėsi atlikdami tyrimą dėl galimos korupcijos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Audito metu paaiškėjo, kad ATEA mobiliojo ryšio blokavimo įrangos ir jos montavimo darbams pasiūlė įtartinai mažą kainą, tačiau KD tai neužkliuvo, tad departamentas nepaprašė šios kainos tinkamai pagrįsti.

Nuo šio taško įgyvendinant pirkimą viskas ėjo tik blogyn – netrukus paaiškėjo, kad ATEA net neketina laikytis sutarto grafiko. Nors ženklai nebuvo patys geriausi, KD kažkodėl nusprendė išmokėti ATEA visą sumą už darbus – tai padaryta tuometės departamento vadovės Ž. Mikėnaitės sprendimu. KD 15min pateiktais duomenimis, šiai įmonei iš viso buvo sumokėti 365 tūkst. eurų.

Praėjus pusmečiui KD informavo įmonę, kad pradeda skaičiuoti delspinigius, tačiau jų reikalauti pradėjo tik tada, kai tai įpareigojo padaryti Valstybės kontrolė. Įmonė delspinigių nemokėjo, o ilgą laiką KD jų labai ir nereikalavo.

Tik 2016 metų pabaigoje KD kreipėsi į teismą dėl 27,8 tūkst. eurų delspinigių iš ATEA priteisimo, tačiau nesulaukus nagrinėjimo teisme, abi pusės pranešė pasiekusios susitarimą. KD atstovai stebuklingai sutiko delspinigių sumą sumažinti daugiau kaip per pusę – beveik 57 proc.

Praėjus keliems mėnesiams po šio verslininkams naudingo susitarimo direktorei Ž. Mikėnaitei teko trauktis iš pareigų.

Anksčiau buvo rašyta, kad po ilgos istorijos su ATEA, KD Alytaus pataisos namams teko pirkti papildomų paslaugų. Iš 15min pateiktos informacijos matyti, kad už 28,5 tūkst. eurų pagal tą patį investicinį projektą pirkta iš aukščiau minėtos „Sakuros“, už 115,4 tūkst. – iš „NT Service“.

Įranga neveikia, bet ATEA nepatikima netapo

Dabartinė KD vadovybės laikysena sutarties su ATEA atžvilgiu yra keistoka.

Ministerijos audite konstatuojama, kad ATEA diegta įranga Alytaus pataisos namuose neveikia iki šiol, sutartis neįvykdyta, nors visi pinigai sumokėti. Auditorių skaičiavimu, valstybei padaryta žala gali siekti 73,5 tūkst. eurų.

Tokiais atvejais, kai įmonė piktybiškai nevykdo sutarties bei padaro esminį sutarties pažeidimą, perkančioji organizacija turi teisę nutraukti sutartį ir įtraukti įmonę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į jį patekusi įmonė trejus metus eliminuojama iš viešųjų pirkimų. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, teismų praktikoje terminas ir kokybė gali būti laikomi esminiais sutarčių sąlygų pažeidimais.

Jei sutartis nėra įvykdyta, logiška manyti, jog perkančioji organizacija dar gali ją nutraukti ir įrašyti įmonę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Kaip 15min teigė apie tai paklausta KD atstovė spaudai Simona Banėnienė, Nepatikimų tiekėjų sąrašas pradėtas naudoti tik 2016 metais, o sutartis su ATEA sudaryta 2013 metais.

„Nenutraukus sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, negalima įtraukti tiekėjų į nepatikimų tiekėjų sąrašus. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kurio pagrindu yra vienašališkai nutraukiama sutartis, taikomas tik kraštutiniu atveju“, – teigė atstovė spaudai, leisdama suprasti, kad sutarties neįvykdymas gavus visą mokėjimą, nėra kraštutinis atvejis.

Anot S. Banėnienės, perkančioji organizacija ir tiekėjas turi bendradarbiauti ir stengtis išsaugoti viešojo pirkimo sutartį. „Nepavykus susitarti ir matant, kad sutartis yra tinkamai neįvykdyta ar nevykdoma, ji gali būti nutraukiama“, – pridūrė ji.

Įžvelgė ir neturtinę žalą

Kitoms įkalinimo įstaigoms pagal šį investicijų projektą atseikėtos gerokai mažesnės sumos.

Pagal ryšio blokavimo projektą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Alytaus pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje įmonei „Gedion“ sumokėta beveik 30 tūkst. Šia sutartimi KD pirko detektorius, aptinkančius mobiliuosius telefonus, WiFi prietaisus ir pan.

Šiems prietaisams ministerijos audite priekaištų nereiškiama, tačiau vertindami visą investicinį projektą Teisingumo ministerijos auditoriai išvadoje paskelbė, kad KD neužtikrino tinkamo įsigytų priemonių įdiegimo, pats projektas įgyvendintas netinkamai, o neatėmus galimybės nuteistiesiems, pasinaudojant telefonais, toliau daryti nusikaltimus, valstybei buvo padaryta ir neturtinė žala.