captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socdemų versija: krizę sukėlė konservatoriai, prisidėjo ir bankai (papildyta)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) elitas trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje pateikė savo finansų krizės interpretaciją. Ekspremjeras Gediminas Kirkilas, kurio vadovaujama Vyriausybė kaltinta krizės nutylėjimu, pareiškė, jog šalies finansus sujaukė valdžią perėmę konservatoriai, o prie panikos didele dalimi prisidėjo bankų ekspertai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) elitas trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje pateikė savo finansų krizės interpretaciją. Ekspremjeras Gediminas Kirkilas, kurio vadovaujama Vyriausybė kaltinta krizės nutylėjimu, pareiškė, jog šalies finansus sujaukė valdžią perėmę konservatoriai, o prie panikos didele dalimi prisidėjo bankų ekspertai.

„Buvo sukelta didelė finansinė panika. Daugiausiai prie to prisidėjo bankiniai ekspertai, mano požiūriu“, – kalbėjo G. Kirkilas.

DELFI paprašytas nurodyti, kuriuos ekspertus laiko atsakingais, ekspremjeras pavardžių nevengė. Konkrečiai nurodyti du: „Swedbank“ ir SEB bankų veidai – Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda.

„Visi, kurie yra viešumoje. Ponas N. Mačiulis, ponas G. Nausėda“, – vardijo G. Kirkilas.

Anot jo, nepriklausomų ekonomikos ekspertų Lietuvoje apskritai trūksta. O bankų ekspertai esą pirmiausiai gina savo darbdavių interesus.

G. Kirkilo nuomone, mokesčių reformą prie A. Kubiliaus Vyriausybės realiai inicijavo bankai – nors ir neprisipažįsta. Be to, bankų analitikų prognozuoti ekonominiai rezultatai esą nebuvo pasiekti.

Anot jo, valdant konservatoriams išpūsta valstybės skola, neteisėtai apkarpytos algos, net nemėgina įvesti euro. Ekspremjeras taip pat stebėjosi, kodėl Lietuva – priešingai nei leidimą įsivesti eurą jau turinti kaimyninė Latvija – nesiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo.

„Neprisijungimas prie euro mums kainuoja per metus maždaug apie pusę milijardo litų“, – sakė G. Kirkilas.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas pirmiausiai kalbėjo apie „bombikes“: konservatorių sprendimus karpyti algas, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

A. Sysas taip pat priminė, jog dabartinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis viešai pareiškė, kad toks konservatorių elgesys yra „paslaugus durnumas“. Socdemo teigimu, V. Andriukaitis dar naktinių reformų metu išpranašavo, kad sprendimais bus pripažinti antikonstituciniais.

A. Syso teigimu, konservatoriai priėmė bent šešis įstatymus, kurie dabar valstybei kainuos papildomus pinigus. Jis taip pat priminė, jog socdemai dėl šių sprendimų kreipėsi į prezidentė, tačiau Dalios Grybauskaitės veto nesulaukė.

„Ir prezidentė apie tai savo metinėse ataskaitose, kaip gerai dirbo, nepasako“, – ironizavo Seimo vicepirmininkas.

Pasak jo, Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimai veda prie to, jog socdemai negalės kelti atlyginimų tiek, kiek tai leistų padaryti atsigaunanti šalies ekonomika.

V. Andriukaitis pareiškė, jog opozicijoje buvę socdemai vykdė savo konstitucinę priesaiką ir mėgino sukliudyti konservatoriams. „Mes aktyviai siūlėmė pataisas. Mes taip pat kėlėme klausimą A. Kubiliui ir jį įspėjome apie galimas konstitucines pasekmes. Mes taip pat kreipėmės į šalies prezidentę, prašydami vieną ar kitą įstatymą vetuoti ar nepasirašyti“, – vardijo socdemas.

Pasak jo, prezidentės konstitucinė pareiga – užtikrinti įstatymų dermę su Konstitucija, o Konstiticinio Teismo pozicija dėl algų ir pensijų karpymo buvo žinoma ir tuomečiam premjerui, ir prezidentei.

„Kaip galėtų dabar pasiteisinti A. Kubilius, visa Vyriausybė? Dabar, kada Konstitucinis Teismas vieną po kito paskelbia sprendimus“, – sakė V. Andriukaitis. Ministras pridūrė beveik neabejojantis, jog Konstitucinis Teismas netrukus priims dar porą A. Kubiliaus Vyriausybei nepalankių sprendimų. Esą konservatorių sprendimų kaina iš viso gali siekti net 4–5 mlrd. Lt.

Kaip ir G. Kirkilas, jis kritikavo bankų ekspertus, kurie esą patys prastai dirbo savo darbą, o vėliau nepelnytai gyrė konservatorių veiksmus.

Man ypatingai patinka bankų ekspertai, kurie neišprognozavo ekonominės krizės, nekalbėjo apie „burbulus“, gavo didžiulius atlyginimus, o paskui gyrė A. Kubiliaus Vyriausybę“, – sakė ministras.

V. Andriukaičio nuomone, A. Kubiliui dera surengti apkaltą. Esą ekspremjeras žinojo, kad priima antikonstitucinius sprendimus ir taip sulaužė priesaiką.

Paklaustas, kaip atsakomybę turėtų prisiimti konservatoriai, sveikatos apsaugos ministras akcentavo, esą buvusi Vyriausybė ignoravo Konstitucinio Teismo poziciją. Esą A. Kubilius „sąmoningai laužė teismo sprendimą ir privedė prie didelių ekonominių padarinių“.

„Šiuo atveju, iškyla konstitucinė apkaltos problema. (...) Veiksmai buvo daromi sąmoningai, ignoruojant galiojantį Konstitucinio Teismo sprendimą“, – teigė V. Andriukaitis.

Anot jo, rimtesnių žingsnių socdemai gali imtis sulaukę dar poros Konstitucinio Teismo sprendimų dėl konservatorių Vyriausybės veiksmų.

A. Sysas pridūrė, jog dabar konservatoriai mėgsta moralizuoti, tačiau į save pasižiūrėti vengia.

G. Nausėda: atrodė, kad kalbiesi su kurčiais politikais

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atremia socialdemokratų mestus kaltinimus, kad jis atsakingas už krizę, ir teigia, kad iš tiesų bankų ekspertai bandė įspėti apie artėjančią krizę, tačiau jų niekas neklausė.

„Jeigu socialdemokratai būtų geriau klausęsi, ką mes kalbėjome 2007–2008 m. ir jei būtų padarytas nors vienas aiškus veiksmas išvengti burbulų sprogimo, tai šiandien nereikėtų taip gailiai šnekėti apie įvykusią krizę ir jos pasekmes“, – DELFI politikų kaltinimus komentavo ekonomistas.

Pasak G. Nausėdos, prieš krizę ekonomistams skambinant pavojaus varpais dėl artėjančios krizės politikai „ausis užsikimšo ausų kimštukais“ ir į perspėjimus nebuvo norėta reaguoti.

„Kartais tikriausiai pristinga atsakomybės prisiimti pasekmes už tai, kas nebuvo padaryta. Belieka prisiminti dar vieną faktą, kad prieš krizę buvo padidintos pensijos, nors puikiai matėsi, kad tamsūs debesys jau tvenkiasi apie Lietuvos makroekonomiką ir tai buvo padaryta ignoruojant bet kokius ekonomikos dėsnius“, – kalbėjo G. Nausėda.

SEB banko atstovas pastebėjo, kad politikų ignoravimas ekonomistų išsakytiems pastebėjimams visada baigiasi krizėmis.

„Ar krizė prasidėjo, nes kažkas paskatino paniką, ar dėl to, kad nebuvo imtasi priemonių užbėgti krizei už akių ir, jei ne jos išvengti, tai bent jau sušvelninti. Buvo ignoruojama, kad krizė tvenkiasi. Prisimenu, kad tekdavo dalyvauti televizijos laidose prieš krizę ir atrodė, kad kalbiesi su kurčiais žmonėmis“, – pridėjo jis.

N. Mačiulis: tuo metu banke dar net nedirbau

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis socialdemokratams nori priminti, kad prieš krizę jis viešojoje erdvėje net nebuvo matomas, nes banke nedirbo, dėstytojavo universitete.

„Toks faktas jau savaime šį bei tą pasako apie kaltinimų pagrįstumą“, – teigė jis.

N. Mačiulis išsakė nuomonę, kad, prieš siejant ekonomistų pasisakymus viešoje erdvėje ir krizę, reikia iš pradžių pasidomėti tikromis krizės priežastimis.

„Viena priežastis – negalime neigti, kad sparti kreditavimo plėtra prisidėjo prie to, kad Lietuvos ekonomikoje buvo didelis burbulas ir Lietuvos ekonomika atitrūko nuo savo potencialo: gyventojai leido daugiau nei turėjo pajamų, įmonės investavo daugiau neturėdami finansinių pajėgų, kreditavimas buvo neribojamas, tai čia bankų kaltės buvo tame. Kreditavimo politika buvo per daug laisva“, – aiškino ekonomistas.

N. Mačiulis kaip tik prisimena, kad apie besipučiantį burbulą ekonomistai bandė viešai įspėti.

Kaltinimus dėl ekonomistų sukeltos finansinės panikos N. Mačiulis taip pat bandė paneigti.

„Panika čia ne prie ko. Problema buvo, kad gyventojai gyveno ne pagal pajamas, o kita problema – Lietuvos finansai buvo išbalansuoti, nes deficitas didelis nesimatė tik dėl to, kad biudžetas turėjo daug laikinų pajamų iš to ekonomikos burbulo. Struktūrinis deficitas 2008 m. siekė beveik 8 proc. BVP ir tą reikėjo suprasti bei ruoštis dar 2006–2007 m. formuojant perteklinį biudžetą“, – kalbėjo ekonomistas.



 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...