Seime antradienį prasidėjo svarstymas dėl siūlymo viešinti prisipažinusius KGB bendradarbius. Šį siūlymą pateikė Zbignevas Jedinskis ir kiti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)-Krikščioniškų šeimų sąjungos (KŠS) nariais. Prie teikiančiųjų prisijungė ir Petras Gražulis.
Iniciatoriai siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“.
Šį siūlymą palaikantys Seimo nariai tikina, kad itin svarbu paviešinti KGB bendradarbius dėl visuomenėje vis kylančių spekuliacijų. Oponentai kritikuoja sprendimą, pabrėždami, jog tokiu būdu bus paviešinti tie asmenys, kurie tikėdamiesi konfidencialumo prisipažino ir suteikė daug naudingos informacijos Lietuvos saugumo tarnyboms.
Konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad išslaptinti slaptą informaciją gali tik atitinkamų institucijų vadovai. Jo teigimu, toks Seimo sprendimas parodytų nepasitikėjimą saugumo institucijomis ir joms vadovaujančiais asmenimis.
Konservatorė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad šis projektas naudingas Rusijos Federalinei saugumo tarnybai.
„Būtent Kremliaus FST nori atkeršyti šiems žmonėms, kurie parodė lojalumą valstybei ir prisipažino. Neturėdama sąrašo, jie negali šių žmonių dabar šantažuoti“, – tikino R. Juknevičienė.
„Žmogaus, kuris pateikė šį pasiūlymą, elgesys rodo pagalbą FST. Visi, kurie balsuosit už šitą projektą, padėsit Kremliui atkeršyti šiems žmonėms“, – perspėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė. Nepaisant opozicijos kritikos, projektas buvo pateiktas svarstymui ir įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
„Kodėl net bijoma pasiūlyti tokį įstatymą?“, – stebėjosi P. Gražulis. „Jei asmuo užima atsakingas pareigas, tai jis yra išviešinamas... Galbūt čia kažkas slepiasi, kažkokia rimta žuvelė“, – svarstė Seimo skardžiabalsis, domėdamasis, kodėl konservatoriai taip priešinasi.
P. Gražulis, E. Genio/LRT nuotr.
Konservatorius išvadino „Lietuvos priešais“
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pastebėjo, kad Lietuva neturi visų dokumentų ir faktų apie bendradarbiavusiųjų veiklos aplinkybes. „Pradėt šitą klausimą svarstyt, tai reiškia ne tik suabejoti mūsų valstybe, bet ir iš tikrųjų tarnauti tam, kam jūs gal nesąmoningai norite pasitarnauti“, – aiškino jis.
Lietuvos lenkų politikas Jaroslavas Narkevič džiūgavo, kad šio klausimo svarstymas jau dabar yra didelis viešumo laimėjimas.
„Mes bandome boikotuoti net tai, kad klausimas būtų pristatytas“, – stebėjosi jis opozicijos pasipriešinimu. „Gal jūsų mobilizavimas reiškia kažką kitą? Nereikia bijoti. Atvirumas, skaidrumas laimės“, – aiškino J. Narkevič konservatoriams.
Seimo narys Vytautas Kamblevičius konservatorius vadino „Lietuvos priešais“ ir skelbė, kad daugiausiai KGB agentų slapstėsi socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose. Jo teigimu, šis paviešinimas taps „valstybės apsivalymu“.
Žada naujų, įdomių faktų
Z. Jedinskis, pristatydamas įstatymo keitimo projektą, iš tribūnos pažadėjo naujų, įdomių faktų.
Jo teigimu, viešojoje erdvėje pasklidę gandai apie aktoriaus Donato Banionio ir kitų žymių asmenų tariamus ryšius su KGB rodo, jog klausimą reikia viešinti.
„Kodėl KGB agentų ir bendradarbių veikla tapo valstybės paslaptimi?“, – retoriškai klausė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas. „Rasa Juknevičienė buvo gera kariuomenės vadovė, bet yra ir gera pasakų rašytoja“, – kalbėjo Z. Jedinskis, tikindamas, kad yra šmeižiamas dėl savo kontaktų su Rusija.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas tikino iš neoficialių šaltinių žinąs, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) netikrina kandidatų bendradarbiavimo su KGB faktų.
„Kandidatai į Seimą 2016 metais pagal punktą 9.1 tikrinti nebuvo“, – teigė Z. Jedinskis.
„Yra pagrįstų įtarimų manyti, kad ir Seime, ir kitose struktūrose yra tokių asmenų, kurie neprisipažinę“, – aiškino jis.
Gabrielius Landsbergis paprašė pertraukos svarstyme ir pareikalavo iškviesti VSD vadovą, kuris pristatytų institucijos nuomonę. „Kiek dar gali tęstis šis politinis cinizmas?“, – retoriškai klausė jis, ragindamas išsaugoti valstybės garbę.
Pasiūlymą teikė jau prieš metus
Tokį siūlymą Z. Jedinskis buvo pateikęs ir pernai, tačiau Seimas rugsėjį pirmoje – pateikimo – stadijoje jį atmetė. Tuomet už projektą balsavo 19 parlamentarų, prieš buvo 26, o 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti.
Lietuvos žvalgyba šiemet kovą pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.
VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.
D. Jauniškis, BNS nuotr.
Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.
Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.
