Lietuvoje

2018.06.18 18:32

Ar nauja duomenų apsaugos tvarka gali apsunkinti parašų rinkimo procesą?

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.06.18 18:32

Referendumas, parašai už kandidatą į prezidentus, peticijos, kitokios piliečių iniciatyvos, taip pat įvairiausi daugiabučių reikalai – visur tokiais atvejais reikia gyventojų parašų. Juos renkantieji sunerimę, kaip elgtis – Lietuvos įstatymai taip sukaupti žmonių duomenis leidžia arba net įpareigoja, o mažiau nei prieš mėnesį įsigaliojęs europinis reglamentas draudžia. Duomenų apsaugos inspekcija ramina – demokratijos teisė neatšaukiama, bet dirbti teks kruopščiau.

Ramus kiemas, grynas oras – pats tas knygai skaityti. Bet šio, renovuojamo Vilniaus daugiabučio gyventojų mintys vis grįžta prie namo tvarkymo darbų. Kad reikia atnaujinimo, sako supratę daugelis, neišgąsdino nė parašų rinkimas.

„Vardas, pavardė – nebaisu. Dieve mano, mes va parduotuvėje nuolaidų kortelę imam, pildome. Ten irgi gali duomenys nutekėti. Mes labiau pergyvenom, žinote, kad asmens kodo be reikalo niekur neduotų. O taip, FTB mane suims ar ką?“ – teigia gatvėje pakalbinta praeivė.

Be renovacijos yra daugybė smulkesnių buitinių situacijų, kai prireikia gyventojų parašų. O kur dar susirinkimai, protokolai, planų tvirtinimai.

„Sukėlė mūsų tarpe būsto valdytojų, čia ne tik tai bendrijų, bet ir administruojančių įmonių ir pačių buto savininkų tokią sumaištį. Tokių dalykų, kurie yra asmeniniai duomenys, yra ganėtinai daug. Tai ir telefonai, ir el. adresai, ir net tas IP, iš kurio siunčiamas užklausimas yra“, – kalba Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

BNS nuotr.

Būsto rūmai sako: įsigaliojusi nauja, bendra visoje Europos Sąjungoje, privatumo politika iškart užprogramavo painiavą.

„Kaip išeiti iš tos padėties? Tarkime, bankas neišduoda paskolos tol, kol negaus duomenų, ar yra už kažkokias paslaugas įsiskolinusių buto savininkų. Bet įsiskolinimas – vėl yra draudžia įstatymas teikti“, – aiškina J. Antanaitis.

Pagrindinės Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija tapo šaltu dušu medžių mylėtojams – teko pakovoti ir parašais, ir gyvai liepas apkabinant, kad ne visos numatytos būtų kertamos.

„Šiuo momentu, galima pasakyti, kad Lietuvoje ryškiausiai matoma socialinė pilietinė iniciatyva yra kaip tik skirta augalų gerovei. Tai toks socialinis judėjimas, kuris kyla iš apačios ir apjungia skirtingus miestus. Aktyviems piliečiams ir piliečių grupėms kyla nemažai klausimų“, – atskleidžia miesto antropologė, „Saugokime Vilniaus medžius“ dalyvė dr. Jekaterina Lavrinec.

Vienas pagrindinių - kas bus atsakingas, jeigu žmonių duomenys, pavyzdžiui, adresas ar telefono numeris, pateks tiems, kuriems neturėtų. Juk surinkti parašai iškeliauja, kur, tikimasi, suveiks.

Duomenų apsaugos inspekcija ramina – demokratinė teisė parašu kovoti, reikalauti, rinkti ar remti, niekur nedingo. Medžių gelbėjimo, gyvūnų apsaugos, įvairių panašių piliečių iniciatyvų, peticijų rengimas, daugiabučių bendrijų reikalai – viskas išlieka, nes tai reglamentuoja Lietuvos įstatymai.

Plačiau – Irmos Jankauskaitės reportaže.