Lietuvoje

2018.06.12 11:12

D. Grybauskaitė: vidaus politika primena lopomą Gedimino kalną

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.06.12 11:12

Lietuvoje knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos, o įtaka poveikiu tampa einamiausia preke, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Lietuvos išvadavimas nuo vietinių grobikų – mums visiems tekusi atsakomybė“, – metiniame pranešime akcentavo šalies vadovė.

Kreipdamasi į Seimo narius D. Grybauskaitė metinio pranešimo metu teigė, kad ją apima prieštaringas jausmas, šiandien galvojant apie Lietuvą.

„Iš vienos pusės matome įstabų laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi visas pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe.

Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur“, – kalbėjo prezidentė.

Anot jos, iššūkių ir išbandymų buvo visada, bet ne nusivylimas, o tikėjimas Lietuva buvo visų sunkiausių sprendimų ir apsisprendimų raktas.

D. Grybauskaitė ragino nepasiduoti ir kurti Lietuvą, mokantis iš Laisvės kovų dalyvių – J. Basanavičiaus, partizanų, Sąjūdžio, Sausio 13-osios įvykių dalyvių.

Atsivėrė „neregėta Lietuva“

„Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant, kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją, kur knibžda godžių, klastingų ir demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka poveikiu – einamiausia prekė“, – metiniame pranešime teigė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė akcentavo, kad Lietuvos išvadavimas nuo „vietinių grobikų“ yra visiems tekusi atsakomybė.

„Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų.

Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti.

Valstybės, o ne prekeivių įtakomis pusėn šiandien stoja vis savarankiškesne tampanti teisėsauga, įvaldžiusi naujus teisinius įrankius kovai su korupcija, kurių per pastaruosius kelerius metus sukūrėme pakankamai. Ilgametės pastangos ir įdirbis, nauji institucijų vadovai pradeda duoti rezultatus“, – apie teisėsaugą kalbėjo šalies vadovė.

Anot D. Grybauskaitės, Lietuvai pavyko apsiginti nuo nuo korupcinių schemų ir jas demaskuoti.

„Bendromis jėgomis jau perbridome vietinius Rubikonus, pažabojome gazprominius energijos vėjus, apsigynėme nuo „Rosatom“ įtakų, juodosios buhalterijos, bankinių sukčių. Užsidaro „paskolų dėžučių“ ir „dramblių pirkimo“ kontoros, įtartinų ryšių atsikrato Valstybinė mokesčių inspekcija.

Tačiau atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja“, – akcentavo šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės, tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką.

„Turime išlikti teisės viršenybės valstybe, rasdami tinkamą balansą tarp žinojimo, įtarimų ir įrodymų. Kad sąžiningas žmogus savo valstybėje jaustųsi oriai, turime teisiniais instrumentais galutinai nusikratyti korupcijos pančių, atnaujinti politinę sistemą ir pakilti iš nepasitikėjimo duobės, į kurią vis patenkame“, – kalbėjo prezidentė.

Vidaus politiką lygino su Gedimino kalnu

Metiniame pranešime D. Grybauskaitė tvirtino, kad, nors Lietuva priskiriama prie korupciją sugebančių kontroliuoti šalių, bėdų šioje srityje vis dar turime.

„Nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų. Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, neatlaiko – trūkinėja, slenka, griūva. Ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė gilėja.

Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus. Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – dėstė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė, kalbėdama apie kovą su korupciją, neslėpė apgailestaujanti, kad pokyčiai šioje srityje užtruko.

„Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų.

Tuo tarpu konstitucinė sankloda, kurios dalis yra ir prezidentas, reikalavo ir reikalauja dirbti su visais, kuriuos lemia rinkimai ir žmonių valia“, – pažymėjo prezidentė.

Vis dėlto, anot D. Grybauskaitė, teisėsaugos įdirbis leidžia turėti vilčių, kad prasideda naujoji skaidrumo istorija.

„Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad kartu su trimis istorinėmis politinės korupcijos bylomis prasideda ir naujoji mūsų šalies skaidrumo istorija, kad perkrovę politikų ir verslo santykius pereisime į kokybiškai naują valstybės vystymosi ir politinės kultūros etapą.

Tai – sudėtingas, bet labai svarbus ir valstybės ateičiai lemtingas laikotarpis. Gyventi be užkulisinių įtakų reikės mokytis visiems. Pirmiausia – partijoms, nes tik laisvi politikai gali priimti laisvus sprendimus“, – akcentavo D. Grybauskaitė.

Kritęs populiarumas

D. Grybauskaitė metinį pranešimą skaito, neseniai paskelbus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo įtakos politikams išvadas, taip pat teisme atvertus „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą. Viešųjų ryšių ekspertai svarsto, ar šiame kontekste prezidentei „pavyks sugrįžti į prezidentišką rolę, o ne likti politinių rietenų erdvėje“.

Kaip rodo apklausos, ilgą laiką populiariausia politike buvusi  D. Grybauskaitė gegužę užleido vietą Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Prezidentės reitingas per mėnesį smuko nuo dešimčia procentinių punktų – ją gegužę palankiai vertino 56 proc. Į antrą vietą reitinge D. Grybauskaitė nukrito po vadinamojo „tulpių skandalo“, kai paviešintas susirašinėjimas su teisiamu buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu. Laiškų autentiškumo prezidentė teigė negalinti patvirtinti.

Išklausyti prezidentės metinio pranešimo posėdį pakviesti buvę šalies vadovai, ministras pirmininkas ir kiti vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Nepriklausomybės Akto signatarai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, Lietuvos kariuomenės vadas, Policijos generalinis komisaras, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, savivaldybių merai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.

Šalies vadovai metinius pranešimus Seimui pateikia nuo 1993 metų. Metinis pranešimas nebuvo parengtas tik 2004-aisiais, per tuomečio prezidento Rolando Pakso kadenciją, pasibaigusią prezidento apkalta ir nušalinimu nuo pareigų.

Visas metinio pranešimo tekstas.

Metinis pranešimas ir jo aptarimas LRT:

Populiariausi

Karantinas; koronavirusas Lietuvoje; tyrimai Kaune

Lietuvoje

2020.08.15 12:04

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 34 nauji koronaviruso atvejai, keturi iš jų – įvežtiniai dar vienas atvejis, susijęs su protrūkiu Operos teatre

7
Palangos paplūdimys

Lietuvoje

2020.08.15 16:15

Tūkstančiai poilsiautojų nugulė šalies paplūdimius: Palangoje nebuvo vietos ir obuoliui kur nukristi NVSC dėl koronaviruso grėsmės mato dideles rizikas; karšti orai – bent iki trečiadienio

16
Susitiko Gitanas Nausėda ir Darius Jauniškis

Lietuvoje

2020.08.15 15:38

Šeštadienį prezidentūroje – Nausėdos ir VSD vadovo susitikimas: dėl ko tartasi, nedetalizuojama šią savaitę Jauniškis lankėsi jau kelis kartus