Prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje dalyvavo devynių Baltijos ir Vidurio Europos šalių, dar vadinamų Bukarešto devynetu, prezidentų susitikime. Valstybių lyderiai patvirtino politinę deklaraciją, kurioje sutariama artėjančiame NATO viršūnių susitikime siekti bendrų tikslų ir tolesnio Aljanso rytinio flango gynybos stiprinimo, skelbiama prezidentūros pranešime.
Šalies vadovė pabrėžė, kad greitas, pasirengęs ir modernus NATO yra geriausias atgrasymas nuo bet kokios agresijos.
NATO turi būti ten, iš kur kyla grėsmė. Pernai karinių pratybų „Zapad 2017“ metu Rusija labai plačiai išbandė prieš Vakarus nukreiptas puolamąsias konvencines, hibridines ir branduolines pajėgas. Todėl šiandien esminis uždavinys nedelsiant reformuoti NATO gynybą ir tai pradėti daryti nuo rytinio flango sustiprinimo.
Bendroje Bukarešto devyneto vadovų deklaracijoje išsakyta tvirta parama Lietuvos siekiams užsitikrinti regioninį NATO oro gynybos skydą. Pabrėžiama būtinybė parengti Aljanso pastiprinimo strategiją, kurioje būtų numatyti konkretūs pajėgumai ir prevencinės priemonės galimai Baltijos šalių izoliacijai užkardyti. Akcentuojama būtinybė panaikinti karinio mobilumo kliūtis ir įgyvendinti Aljanso vadaviečių reformą. Lietuva taip pat siekia pagreitinti NATO sprendimų priėmimo procesą.
NATO viršūnių susitikime, kuris už mėnesio vyks Briuselyje, šalių vadovai turėtų priimti galutinius sprendimus dėl vadaviečių ir karinių štabų pertvarkymo. Numatyta papildomai įsteigti 2 naujas vadavietes JAV ir Vokietijoje, kurios užtikrintų, kad sąjungininkų karinis pastiprinimas krizės atveju atvyktų greičiau.
„Blogėjant saugumo situacijai, karinis mobilumas tapo vienu svarbiausių gynybos prioritetų absoliučiai visoms Europos valstybėms. Reikalingi infrastruktūros ir procedūrų pokyčiai tiek NATO, tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu, ir tik glaudus NATO ir ES bendradarbiavimas šioje srityje gali atnešti greitų apčiuopiamų rezultatų“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Briuselyje NATO gynybos ministrų susitikimo sesijoje, skirtoje NATO ir ES bendradarbiavimui.
Jame taip pat dalyvavo Europos Sąjungos įgaliotinė užsienio saugumo ir gynybos politikai Federica Mogherini ir Suomijos bei Švedijos gynybos ministrai.
Gynybos ministrai taip pat aptarė kitas aktualias NATO – ES bendradarbiavimo sritis tokias, kaip atsakas į hibridines grėsmes bei kibernetinio saugumo užtikrinimas.
R. Karoblis ragino NATO ir ES glaudžiau bendradarbiauti ir stiprinant kibernetinį saugumą: „Kiekvienas šalis susiduria su kibernetinio saugumo iššūkiais, tačiau turime suvienyti pajėgas, nes kibernetinis karas jau vyksta ir jis neturi sienų“. Ministras paragino valstybes jungtis prie Lietuvos inicijuoto ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje (PESCO) projekto – Greitojo kibernetinio reagavimo komandų kūrimo ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje teikimo. „Tarptautinės ES kibernetinės komandos būtų visiškai naujas pajėgumas, kuris sustiprintų atsaką į kibernetinius incidentus“, – sakė jis.
Lietuva remia JAV siūlymą del Parengties didinimo iniciatyvos, kuri numato, kad krizės atveju NATO pastiprinimo pajėgos – 30 batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų – per 30 dienų atvyktų paremti Aljanso greitojo reagavimo pajegų. Šios pajėgos turėtų pradėti veikti 2020 metais.
Devynių valstybių prezidentų bendradarbiavimo formatas – Bukarešto devynetas – gimė 2015 m. prieš Varšuvos viršūnių susitikimą, siekiant kuo geriau apginti bendrus regiono saugumo interesus ir užtikrinti patikimą atgrasymą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos vadovai reguliariai susitinka kasmet prieš kiekvieną NATO viršūnių susitikimą.
