Lietuvoje

2018.06.07 21:05

R. Karoblis ragina NATO spartinti galutinį sprendimą dėl naujos vadavietės

LRT.lt 2018.06.07 21:05

„Aljansas nuo Varšuvos viršūnių susitikimo nemažai nuveikė stiprindamas atgrasymą ir saugumą, tačiau turime užtikrinti pradėtų saugumo iniciatyvų tąsą ir spartinti jų įgyvendinimo tempą“, –  sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kalbėdamas ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame NATO gynybos ministrų susitikime, sakoma pranešime spaudai.

Jis pabrėžė, jog sprendimų priėmimo greitis yra viena svarbiausių efektyvios kolektyvinės gynybos sąlygų, todėl ragino ministrus imtis visų priemonių, kurios krizės arba konflikto atveju įgalintų NATO pajėgas reaguoti nedelsiant.

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį sutarė dėl naujų vadaviečių steigimo JAV bei Europoje ir pritarė Aljanso pajėgų parengties didinimo – vadinamajai „4x30“ – iniciatyvai. Ja šalys įsipareigojo iki 2020 m. turėti 30 mechanizuotų batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 karo laivų, pasiruošusių reaguoti į krizes per 30 dienų. Šie vienetai veiktų kaip parama dabar egzistuojančioms NATO Greitojo reagavimo pajėgoms.

„Adaptuota NATO vadovavimo struktūra ir sprendimas didinti pajėgų parengtį užtikrins greitą ir sklandų karių judėjimą per Atlantą ir Europoje krizės ar konflikto atveju, taip pat įgalins pajėgas būti pasirengus reaguoti iš karto ir neatidėliojant“, – sakė R. Karoblis. Pasak jo, šie sprendimai ypatingai svarbūs Lietuvai ir visam rytiniam Aljanso regionui: „Dėl mūsų geografinės padėties jautriausiai jaučiame grėsmes ir esame labai suinteresuoti sklandžiu ir greitu sąjungininkių pajėgų perdislokavimu“.

Viena naujų vadaviečių įsikurs Norfolke, JAV, ir bus atsakinga už jūrų kelių saugumą ir užtikrins galimybę greičiau permesti pastiprinančias pajėgas iš Šiaurės Amerikos į Europą. Kita vadavietė bus įsteigta Ulme, Vokietijoje – ji bus atsakinga už logistiką ir karinį mobilumą bei užtikrins sklandų sausumos pajėgų judėjimą Europoje kolektyvinės gynybos tikslais.

R. Karoblis, sveikindamas ministrų sutarimą dėl naujų vadaviečių, ragino ir greičiau priimti galutinį sprendimą dėl dar vienos sausumos pajėgų vadavietės prie Rytinių Aljanso sienų – jos buvimas užtikrintų didesnį NATO kolektyvinės gynybos efektyvumą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tikimasi, kad dėl tikslios vadavietės lokacijos NATO gynybos ministrai sutars iki šių metų pabaigos.

Ministras taip pat dar kartą akcentavo būtinybę stiprinti šiame regione oro gynybą.

NATO gynybos ministrų sesijos metu aptartas ir šalių gynybos finansavimas. Diskusijose dėl lygiaverčio naštos pasidalijimo pabrėžta būtinybė laikytis įsipareigojimo ir akcentuota, jog dauguma valstybių vėl didina gynybos finansavimą. Lietuva yra tarp aštuonių sąjungininkų, kurie skiria gynybos tikslams 2 arba daugiau procento nuo BVP. „Tinkamas finansavimas svarbus ne tik kaip įsipareigojimo laikymasis – tai priemonė pašalinti gynybos trūkumus, stiprinti atgrasymą ir gerinti NATO pajėgų parengtį“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.

NATO gynybos ministrų priimti sprendimai bus galutinai patvirtinti NATO viršūnių susitikime liepos 11-12 dienomis.