Pasaulio lyderes, Vilniuje ketvirtadienį besirenkančias į Seime vykstantį tarptautinį moterų lyderių susitikimą, pasitiko protestuotojai. Pasak jų, Lietuva dar 2013-aisiais pasirašė Stambulo konvenciją, įpareigojančią imtis konkrečių veiksmų kovai su smurtu prieš moteris, tačiau jos neratifikavo iki šiol. Prezidentūra ketvirtadienį popiet pranešė, kad Dalia Grybauskaitė konvenciją jau teikia Seimui.
Visuomenininkai taip pat pabrėžia, kad laukia aktyvesnės prezidentės pozicijos abortų draudimo klausimu, nes jis šiuo metu svarstomas parlamente. Valdančiųjų atstovai taip pat kritikuoja Stambulo konvenciją dėl joje vartojamo žodžio „gender“ (socialinė lytis) ir tvirtina, kad konvencijos ratifikavimas privers įteisinti tos pačios lyties žmonių santuokas.
Prezidentūra ketvirtadienį popiet išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad prezidentė konvenciją jau teikia ratifikuoti Seimui.
Nebus lengva, prezidentei pateikus ratifikuoti Stambulo konvenciją sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Aš visada buvau už. Nežinau, kaip pavyks, nes labai daug nusiteikusių (prieš – BNS), išankstinę nuostatą turinčių, bet konvencija reikalinga ir simboliška, kad tokią dieną tai vyksta“, – BNS šią žinią komentavo L. Linkevičius.
Jis sakė iki šiol daug kalbėjęs su politikais, įtikėdamas konvencijos nauda, ir tų pokalbių žada dar daugiau.
„Aš su daug kuo kalbėjau ir dar daug, matyt, reikės kalbėt, čia nebus taip lengva“, – pabrėžė ministras.
L. Linkevičius sakė kol kas nematantis daug pokyčių, daliai politikų priešinantis konvencijos ratifikavimui.
„Kol kas mažai matau tų pokyčių, bet mes esam teisingam kely, aš tikiuosi, noriu, kad kalbėtumėm argumentais, o ne pseudoteorijom, kurių nėra tam dokumente“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol ji nepasiekė Seimo salės.
Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“. Diskusijoje oponentai dažniausiai terminą vartoja kaip „socialinė lytis“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis anksčiau yra patvirtinęs, jog konvencija nėra teikiama ratifikuoti Seimui, nes dėl jos politikai neranda sutarimo.
Pasak D. Grybauskaitės, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai – tai parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o mūsų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti.
BNS nuotr.
Prezidentė pabrėžia, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra klaidinantys ir nepagrįsti. Konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais. Konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose.
Lietuvoje pernai buvo užregistruota net 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėta 13 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Net 80 proc. smurto aukų yra moterys.
Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos valstybių narių konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Konvenciją jau ratifikavo 30 šalių, įskaitant 18 ES valstybių, tarp jų – ir mūsų kaimynės Lenkija, Estija, taip pat Italija, Ispanija, Malta, Vokietija, Prancūzija.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
