Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Kalbėdama apie paskelbtą naujieną, partizanų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė sakė, kad jos noras turėti tėvo kapą pildosi.
„Žinios labai laukiau, viltingai laukiau, kad kada nors turėsiu tėvelio kapą. Bet kai užklupo ši žinia, žinoma, ta emocija daug ką talpina. Talpina jausmą, kad štai išsipildo ta mano viltis, nes gyvo aš jo jau neberegėsiu niekada. Bet kartu ir atgaivina skausmą, kai pagalvoju, kad taip jį rado toje duobėje ir kaip jis atsidūrė toje duobėje, ką budeliai su juo darė iki to laiko. Nevienareikšmiškas toks jausmas, talpinantis daug savyje tos emocijos. Gal toks laikas, kai reikia labiau su savimi pabūti ir su ta žinia, nes iš tikrųjų turėti kapą, pašventintą vietą, kad palaidotas būtų, kaip pridera, tai yra vienas dalykas, o kad nuo tų prisiminimų, išgyvenimų negali atsipalaiduoti, tai tokia realybė“, – LRT RADIJUI sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus, rašoma VU pranešime spaudai.
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų. Tikrinome kiekvieną tikrą ir netikrą žinią, visas galimas versijas ir po truputį artėjome prie tikslo. Labai simboliška, kad daugiametis darbas apvainikuotas būtent šiais metais, kai minime A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, kai šiuos metus Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais. Svarbu ir tai, kad pernai vyriausybė išgirdo mūsų prašymą ir skyrė paieškoms papildomų lėšų“, – kalbėjo LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė.
„Tai, be abejo, yra labai džiugi žinia mūsų šaliai ir ypač malonu, kad šią istorinę tiesą išsiaiškinome švenčiant mūsų valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Anksčiau jau buvo įrodyta, kad šiose kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 m. laikotarpiu, taip pat ir už politinius nusikaltimus. Tai mums suteikė viltį, kad vykdydami tolimesnę paiešką nustatysime tikslią sušaudytų partizanų palaidojimo vietą. Prognozės pasitvirtino“, – džiaugėsi VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.
A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, BNS nuotr.
Apie galimai užčiuoptą siūlo galą LGGRTC kartu su VU pranešė praėjusių metų gruodį. Tuomet skelbta, jog viso Našlaičių kapinėse galėjo būti palaidota per 2600 asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai.
Dar 2017 m. pradžioje į LGGRTC kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie čia užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų. Egzekucijų aukų užkasimo vietų paieška vykdyta kryptingai, prieš tai išanalizavus turimus archyvinius šaltinius.
LGGRTC nuotr.
VU archeologo doc. Gintauto Vėliaus teigimu, pradinis atliktų archeologinių tyrinėjimų tikslas buvo nustatyti, ar Našlaičių kapinėse buvo užkasami minėtu laikotarpiu Vilniuje mirties bausme nuteisti asmenys.
Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse gali būti palaidota ir daugiau garsių Lietuvos partizanų, tarp jų – Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai.
Moksliniai tyrimai atliekami vykdant dar 2008 m. priimtą Seimo rezoliuciją dėl Laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo.
Vyriausybė pasirūpins palaikų perlaidojimu
Vyriausybė sudarys komisiją dėl partizanų vado palaikų perlaidojimo, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Tai svarbus įvykis, kad atrasta palaidojimo vieta. Vyriausybė darys viską, kas priklauso, kad būtų tinkamai palaidotas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.
„Bus sudaryta vyriausybės komisija, taip pat tarsimės su dukra, giminaičiais, kaip geriausia įamžinti ir perlaidoti“, – pridūrė S. Skvernelis.
Sužinojęs apie rastus partizanų vado palaikus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad pagaliau bus galima tinkamai pagerbti didvyrį.
„Tik ką mane pasiekė žinia, kad Našlaičių kapinėse rasti laisvės kovotojo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Pagaliau galėsime tinkamai pagerbti tautos didvyrio atminimą. Tai yra šimtmečio dovana ir noriu pasveikinti tuos žmones, padariusius šį atradimą“, – BNS sakė parlamento vadovas.
Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus, ketvirtadienį BNS patvirtino Vilniaus universiteto atstovai.
Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo 1944 metais, kai šalį antrąkart okupavo Sovietų Sąjunga. A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
A. Ramanausko-Vanago biografija:
1940–1945 m. – Alytaus mokytojų seminarijos dėstytojas
1945 m. – Merkio rinktinės vadas
1946 m. – Dainavos apygardos vado pavaduotojas
1947 m. – Dainavos apygardos vadas
1948 m. – Pietų Lietuvos srities vadas
1949 m. – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataras, LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas
1950 m. – LLKS gynybos pajėgų vadas
1945–1952 m. – laikraščių „Trečias skambutis“, „Mylėk Tėvynę“, „Laisvės varpas“, „Svobodnoje slovo (skirtas okupantams), „Partizanas“, „Miško brolis“ redaktorius ir apžvalgininkas
1956 m. – suimtas ir kankintas
1957 m. – sušaudytas (39-erių metų)
1998 m. – suteiktas brigados generolo laipsnis
1999 m. – apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu
