Lietuvoje

2018.06.07 14:25

Dėl opozicijos baimių liksime Europos paraštėse?

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2018.06.07 14:25

Konstitucijos pataisų projektą dėl individualaus kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) pateikę Seimo valdantieji tikisi, kad po daugiau negu 10 metų diskusijų pavyks įgyvendinti šią idėją. Vis dėlto panašu, kad šias viltis gali aptemdyti opozicijos susiskaldymas ir abejonės. Tuo metu KT pirmininkas Dainius Žalimas įsitikinęs – toks delsimas rodo, kad politikai bijo juos į valdžią išrinkusių piliečių, ir perspėja, jog Lietuva gali likti Europos paraštėse.  

Seimas dar 2007 m. pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijai. Pagal ją, individualaus skundo institutas turėjo būti įdiegtas 2010 m., tačiau dėl ekonominės krizės šie planai nebuvo įgyvendinti. Nuo tada Seime ne kartą bandyta įteisinti individualaus konstitucinio skundo idėją, tačiau nesėkmingai.  

Šių metų balandį „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir kai kurių opozicijos atstovų pateiktas Konstitucijos pakeitimo projektas dėl individualaus kreipimosi į KT įveikė pateikimo stadiją parlamente. Šį slenkstį „perlipo“ ir gegužę daugiausiai opozicijos – socdemų, konservatorių, liberalų – teiktas alternatyvus Konstitucijos pataisų projektas. Šių projektų priėmimas planuojamas Seimo rudens sesijoje.

Vis dėlto Konstitucijos pataisos priėmimui reikalinga dviejų trečdalių Seimo narių parama, t.y. bent 94 balsai, tad valdančiųjų ir opozicijos nuomonių skirtumai didina tikimybę, kad individualaus konstitucinio skundo idėja gali vėl būti neįgyvendinta.  

Ragina Lietuvą nelikti stagnacijoje

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, viena iš Konstitucijos pataisų projekto dėl individualaus skundo KT autorių Agnė Širinskienė LRT.lt teigė, kad, pagal valdančiųjų projektą, žmogus galėtų kreiptis į KT ir aiškintis, ar Konstitucijoje užfiksuotos jo teisės ir laisvės nėra pažeistos tuo atveju, jei jo byla jau būtų išnagrinėta visų instancijų teismuose.

„Pavyzdžiui, teisė į nuosavybę. Mes turime daug žmonių, kurie nėra patenkinti jų teisių į nuosavybę, kurios buvo pažeistos sovietmečiu, gynimu ir apsauga. Tai manau, kad tai būtų viena iš tų žmonių grupių, kurios greičiausiai bus pakankamai aktyvios“, – konstitucinio skundo pavyzdį pateikė A. Širinskienė.

Anot „valstietės“, individualaus skundo KT galimybę yra įteisinusi didžioji dalis Europos šalių, tarp kurių ir posovietinės šalys – Sakartvelas, Ukraina, taip pralenkusios Lietuvą.

„Lietuva yra likusi stagnacijos situacijoje, kur, viena vertus, pripažįstame, kad mūsų piliečiai turi turėtų kuo didesnes galimybes ginti savo teises, tačiau, antra vertus, mes niekaip nesiryžtame įteisinti konstitucinio skundo kaip tos žmonių teisių gynimo priemonės“, – pažymėjo Seimo narė.

A. Širinskienė, BNS nuotr.

A. Širinskienė atmetė individualaus kreipimosi į KT oponentų kritiką, kad teismas gali būti užverstas skundais ar net piktnaudžiauti savo galiomis.

„Nematau galimybės piktnaudžiauti, nes teismas turės kriterijus, kaip atsirinkti skundus, ir vienas pagrindinių kriterijų – tos teisės, kurias žmogus mato, kad yra pažeistos, turi būti susijusios su pačiu Konstitucijos tekstu“, – atkreipė dėmesį „valstietė“.

A. Širinskienė, kalbėdama apie opozicijos projektą dėl individualaus kreipimosi į KT, neatmetė galimybės, kad šis galėtų būti svarstomas kartu su valdančiųjų pateiktomis pataisomis.

Pasipiktino „valstiečių“ veiksmais

LRT.lt kalbintas opozicinių socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas tvirtino, kad jo Seimui pateiktas alternatyvus, individualų konstitucinį skundą numatantis Konstitucijos pakeitimo projektas yra pranašesnis už valdančiųjų.

Anot pašnekovo, jo projektas papildytas nuostata, kuri leistų asmens, kuris kreipėsi į KT, bylą, jei teismas priims jam palankų sprendimą, grąžinti į pradinę stadiją.

„Žmogus galėtų prašyti teisminio proceso atnaujinimo, jei Konstitucinis Teismas pripažins įstatymą ar vyriausybės nutarimą, dėl kurio jis patyrė savo teisių ir laisvių suvaržymą, prieštaraujančiu Konstitucijai“, – opozicijos teikto Konstitucijos pataisų projekto privalumą įvardijo J. Sabatauskas.

Jis neslėpė nepalaikysiantis valdančiųjų pateiktos Konstitucijos pataisos, mat ji, Seimo nario manymu, žmogui, pateikusiam skundą KT, neatneš jokios naudos.

„Kas iš to (palankaus KT sprendimo – LRT.lt) žmogui? Moralinis pasitenkinimas, kad jis teisus, be jokios galimybės savo suvaržytas laisves ir teises apsiginti? Bet koks žmogus, kuri kreiptųsi į teismą, norėtų, kad jo teisės ir laisvės būtų atstatytos, o ne kad jam kas nors paplekšnotų per petį ir pasakytų: „Matai, tu teisus, šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai“, – dėstė socdemas.

J. Sabatauskas neslėpė nuostabos, kad „valstiečiai“ nerėmė jo inicijuoto Konstitucijos pakeitimo projekto, nors patys teikė panašią idėją.

„Čia yra arklio su uždengtomis akimis sindromas“, – valdančiųjų elgesį apibūdino socialdemokratas.

Konservatoriai negaili kritikos

LRT.lt kalbinti didžiausios opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – atstovai neslepia, kad konstitucinio skundo idėja kelia abejonių. Konservatorius Rimantas Jonas Dagys įsitikinęs, kad KT savo išaiškinimais iš esmės greičiau ne konstatuoja, ar konkretūs įstatymai prieštarauja Konstitucijai, o bando diktuoti, kokius sprendimus turi priimti Seimo nariai, tad, politiko manymu, suteikti teisę KT nagrinėti individualius skundus nereikėtų.

„Teismų pagrindinė funkcija yra trumpai drūtai pasakyti, ar priimti įstatymai prieštarauja Konstitucijai, ar ne, ir tai būtų mums tikrai didelė pagalba. Bet jie nuo šitos savo nuostatos atsitraukia ir pradeda lįsti į sprendimų priėmimo, politikos plotmę, aiškindami socialinius, ekonominius ir kitus klausimus.

Jei pasiskaitai Konstitucinio Teismo išaiškinimus, tai būna visas traktatas apie politiką, nejučia įžengiama į politikavimo areną. Jeigu mes dabar dar jiems duosime vis daugiau peno iš visokių paklausimų ir panašiai, bijau, kad tada atstovaujamos visuomenės erdvė trauksis ir bus užgožiama išaiškinimais, ką galime ir ko negalime daryti“, – aiškino R. J. Dagys.

„Individualūs skundai bus daugiausiai dėl socialinių, ekonominių dalykų, ir mes gausime tokius išaikinimus, kur nežinosime, kaip juos įgyvendinti“, – pridūrė konservatorius.

R. J. Dagys, BNS nuotr.

Seimo nario teigimu, individualaus kreipimosi į KT įteisinimą galima būtų svarstyti, tik pertvarkius patį KT, numačius, kokiose srityse jis gali priimti sprendimus.

Skeptiškai individualaus konstitucinio skundo klausimu nusiteikęs ir kitas konservatorių atstovas, buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras. Anot jo, Europos šalių patirtys rodo, kad tik nedidelė dalis individualių skundų, pateikiamų KT, atitinka reikalavimus.

„Tarkime, Vokietijoje teismas tik maždaug dviejuose procentuose individualių skundų mato perspektyvą. Tai dabar įsivaizduokite, kad mes sukuriame galimybę žmonėms kreiptis į Konstitucinį Teismą, o mūsų žmonės labai linkę manyti, kad, jei jau teismo sprendimas jam yra nepalankus, tai visi yra korumpuoti, o jis turi laimėti, tai manau, kad Konstitucinis Teismas bus užverstas skundais. Jei, pagal bendrą statistiką, skundų priimtinumas bus du procentai, man asmeniškai būtų gaila Konstitucinio Teismo, nes jo autoritetas smuks“, – dėstė S. Šedbaras.

Be to, parlamentaras tvirtina abejojantis, ar KT užtektų resursų laiku ir tinkamai išnagrinėti teismą užplūsiančių skundų srautą.

S. Šedbaras neslėpė, kad, nors konservatoriai ir nėra kategoriškai nusiteikę prieš individualaus konstitucinio skundo įteisinimą, mažiausiai pusė TS-LKD frakcijos nepalaiko šios idėjos.  

„Jeigu jau tokį žingsnį žengiame, tai tikrai J. Sabatausko Konstitucijos pataisų projekto variantas yra teisingesnis ir geresnis“, – palankumą socdemams demonstravo konservatorius.

KT pirmininkas įžvelgia politikų baimę

KT pirmininkas Dainius Žalimas LRT.lt priminė, kad, kaip ir Lietuva, Europos Sąjungoje individualaus konstitucinio skundo nėra įteisinusios tik Italija ir Bulgarija.

„Mūsų piliečiai nusipelno ne mažiau teisių ir garantijų negu kitų Europos valstybių piliečiai“, – akcentavo D. Žalimas.

Pašnekovas politikų priekaištus, kad KT tampa politine institucija, o įtvirtinus individualų skundą, teismo galios dar padidėtų, vadino absurdu.

„Jeigu piliečiai nori savo teises pagal Konstituciją apginti, o politikai tam priešinasi, tai čia yra niekinamas požiūris į pačius piliečius. Bandymas paversti Konstitucinį Teismą, kuris gina Konstituciją, politine institucija yra absurdas“, – komentavo KT pirmininkas.

D. Žalimas, BNS nuotr.

„Tai yra politikų baimė, kad piliečiai realiai galės apginti savo teises ir kontroliuoti valdžios veiksmus, apsiginti nuo savivalės. Demokratinės šalies politikai turėtų nebijoti tai skatinti. [...] Tie nuogąstavimai yra labiau dirbtiniai ir parodo niekinamą požiūrį į piliečius, nes manoma, kad jie neturi teisės gintis, ir tai yra liūdniausia XXI amžiuje ir beveik 30-aisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais“, – pridūrė D. Žalimas.

Anot teisininko, įteisinus individualų konstitucinį skundą, Lietuvoje žmogaus teisių apsauga taptų efektyvesnė, mat šis žingsnis paskatintų teismus „pasitempti“, nes jie žinotų, kad žmonės turės galimybę patys savo teises ginti KT.

Be to, kaip primena D. Žalimas, Lietuva yra ne kartą pralaimėjusi jos piliečių prieš valstybę inicijuotas bylas. Jo teigimu, tokių bylų, jei būtų įteisintas konstitucinis skundas, galėtų ir nebūti.   

„Lietuvai gali būti blogiau, jei ginčai nueis tiesiai į Strasbūro teismą ir ten Lietuva galimai susidurs su problemomis. Geriau savo kieme susitvarkyti patiems, o ne rizikuoti šalies tarptautiniu autoritetu“, – LRT.lt sako KT pirmininkas.

Anot D. Žalimo, nėra svarbu, ar būtų priimtas valdančiųjų, ar opozicijos siūlomas Konstitucijos pataisų projektas: svarbiausia, kad būtų įgyvendinta pati idėja.