Lietuvoje

2018.06.01 19:43

A. Kubilius NSGK komitete: su D. Mockum bendravau ne kartą, bet už paramą neatidirbinėdavome

Ugnius Antanavičius, 15min.lt2018.06.01 19:43

Buvęs premjeras Andrius Kubilius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) patvirtino bendravęs su koncerno „MG Baltic“ vadovu Darium Mockum, tačiau akcentavo, kad iš koncerno gauta parama partijos priimamiems sprendimams nedarė jokios įtakos. Tai atskleidžia penktadienį paskelbti NSGK tyrimo dėl politikų ir verslo ryšių išvadų priedai, kuriuose – ir A. Kubiliaus liudijimo komitetui protokolas.

A. Kubiliaus liudijimo protokolas atskleidžia, kad komiteto nariai jam uždavinėjo klausimus tiek apie „MG Baltic“, tiek apie „Lietuvos geležinkelius“, apie sūnaus ryšius su Baltarusija, tiek apie anksčiau iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautą informaciją ir jo buvusį patarėją Virgį Valentinavičių.

„MG Baltic“ prašė pagalbos dėl Druskininkų arenos

Atsakydamas į „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko klausimą, ar bendravo su „MG Baltic“ atstovais, A. Kubilius teigė, kad būdamas premjeru bendravo su daugeliu asmenų. Klausiamas, ar bendravo su D. Mockumi, A. Kubilius patvirtino, kad jį pažįsta ir yra bendravęs.

„Dabar taip konkrečiai pasakyti, ką mes kalbėdavome, tai aš tikrai neatsimenu. Bet mes iš jų prašydavome paramos ir ją gaudavome. Bet vėlgi tas niekaip neįtakojo mūsų veiksmų“, – paklaustas, ar su D. Mockumi kalbėdavo apie partijos reikalus ir planus, sakė A. Kubilius.

BNS nuotr.

Buvusio premjero teigimu, „MG Baltic“ parama, kurią koncernas skyrė iki 2008 m., atsispindi ir partijos finansinėse ataskaitose. Pasak A. Kubiliaus, „MG Baltic“ nebuvo patenkinti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) veikla, nes partija, būdama valdžioje, neatsižvelgdavo į koncerno poreikius.

„Aš pamenu jų kažkokius interesus, jie vis siųsdavo signalus dėl Druskininkų kažkokio olimpinio centro statybos, kur jiems reikėjo 100 mln. Lt iš europinių pinigų. Mes pasakėme: nėra ir nebus“, – sakė A. Kubilius.

Informacijos, kad būtent iš Susisiekimo ministerijos kontroliuojamų sričių „MG Baltic“ gaunamų užsakymų apimtys buvo įtartinos, A. Kubilius teigė negavęs. Paklaustas, kas jam žinoma apie dabartinio TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio bendravimą su „MG Baltic“ vadovais, A. Kubilius atsakė, kad žinoma tik tiek, kiek skelbta viešojoje erdvėje.

„Aš tik noriu pasakyti dar kartą ir atkreipsiu dėmesį į tai, kad, nepaisant visų ten pokalbių, ar kažkas ten prašė gauti kažkokią paramą, mes tam pačiam „MG Baltic“ kaip partija, kaip frakcija jokių jų norų ar pageidavimų nesame vykdę. Gal tuo ir skiriamės nuo kitų partijų. Šioje vietoje kaip tik aš sakyčiau, kad tai tik ir įrodo mūsų tvirtumą“, – komitetui sakė A. Kubilius.

Apie Liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ ryšius A. Kubilius sakė nebuvęs informuotas.

„Mums nebuvo žinoma, kad „MG Baltic“ dalyvavo ar nedalyvavo liberalų partijos kūrime 2006 metais, ir per visą tą laikotarpį aš nebuvau gavęs iš Saugumo departamento jokios informacijos, nei rašytinės, nei žodinės, kad Liberalų sąjūdis yra kaip nors kur nors įtariamas“, – sakė A. Kubilius.

Sūnaus ryšiai su Baltarusijoje veikiančia bendrove buvo staigmena

Kalbėdamas apie savo sūnų Vytautą, kuris apklausos metu vis dar buvo Baltarusijoje veikiančios „Modus Grupės“ stebėtojų tarybos narys, A. Kubilius teigė, kad jo priklausymas šiai grupei jam pačiam buvo staigmena.

BNS nuotr.

„Apie „Modus grupę“ iš tikrųjų aš nedaug ką galiu pasakyti, išskyrus tai, kad man pačiam čia gana netikėtai paaiškėjo, kad mano sūnus, kuris dirba jau gana ilgą laiką „Google“ kompanijoj, matyt, neblogai yra pasižymėjęs vadyboje – yra pakviestas ne tik į „Modus grupę“, bet ir į kitas įvairias dar verslo struktūras būti, pavyzdžiui, Nepriklausomų stebėtojų tarybos nariu“, – sakė A. Kubilius.

Buvęs premjeras sakė, jog sūnus jį užtikrino, kad svarstant ir įgyvendinant konkrečius projektus Baltarusijoje niekaip nedalyvauja.

„Aš paklausiau sūnaus, ar tu ką nors žinai ir dalyvauji tų projektų įgyvendinime Baltarusijoje? Jis man atsakė – ne. Aš juo pasitikiu.

Kai aš sužinojau… Man atrodo, čia atėjo iš to antikorupcinio tyrimo ar iš kur ta informacija, kad yra ta „Modus grupė“ ir ten yra Stebėtojų taryba, aš tada nustebau, bet aš nubėgau ir deklaravau, kad mano sūnus ten turi šalia „Google“ ir kitų visokių… nežinau, čia visuomeninė pareiga ar kaip ją pasakyti. Naudos iš to negauna, ir tiek“, – sakė A. Kubilius.

V. Valentinavičių kvietė dėl pažiūrų

Atsakydamas į NSGK pirmininko Vytauto Bako klausimą, ką jo komandoje veikė Virgis Valentinavičius, kuris prieš tapdamas A. Kubiliaus patarėju ėjo su „MG Baltic“ siejamo portalo alfa.lt direktoriaus pareigas, o anksčiau vedė LNK laidą „Savaitės panorama“, A. Kubilius teigė V. Valentinavičių į komandą pasikvietęs dėl jo konservatyvių pažiūrų.

Scanpix Lithuania nuotr.

„Aš nežinau, kada jis grįžo, kada jis pradėjo dirbti LNK, nežinau, kokį laiką jis ten dirbo, neprisimenu. Man iš tikrųjų reikėjo viešųjų ryšių žmogaus. Iš pradžių man nelabai pavyko – turėjau vieną viešųjų ryšių žmogų, irgi gerą žmogų, dirba dabar radijuje, nevardinsiu, nepriminsiu, kad paskui nebijotumėte su juo kalbėti gal. Geras žmogus irgi buvo, bet aš nutariau, kad man reikia šiek tiek stipresnio žmogaus, ir taip atėjo V. Valentinavičius. Per jį aš jokios nejaučiau įtakos iš „MG Baltic““, – sakė A. Kubilius.

„Lietuvos geležinkelius“ palygino su šventa karve

Klausiamas, ar jo vyriausybė matė problemų transporto sektoriuje ir „Lietuvos geležinkelių“ veikloje ir ar buvo daromi pokyčiai, o jei ne – tai kodėl ne, A. Kubilius atsakė, kad matė, bet permainų pasiekti nepavyko dėl Seimo daugumos valios.

„Urėdijos ir geležinkeliai, aš visą laiką šiek tiek juokaudavau, nepaisant visokių partinių skirtumų, buvo šventos karvės, kur pro Seimą mes negalėjome pereiti“, – sakė A. Kubilius.

A. Kubiliaus teigimu, jo paties požiūris tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos atžvilgiu buvo kritiškas, o jo tuometinis patarėjas Mykolas Majauskas apskritai bandė su juo kovoti.

BNS nuotr.

„Mums pradinė problema buvo dividendų mokėjimas. Kadangi valstybės biudžetas visiškai prastos būklės, visur mažiname, mums reikia dividendų. Ir mes gauname iš „Geležinkelių“, didžiulės kompanijos, mums parodo, taip sakant liaudiškai, nulį gausim. Mes pradedame tada aiškintis, kaip čia yra, kodėl taip yra? Kodėl mes negalime gauti tų dividendų? M. Majauskas imasi karštų diskusijų viešojoje erdvėje dėl „Geležinkelių“ vadovybės, gauna atgal, spauda jį murkdo visaip ir t. t., ir mes tokiu būdu tokia kardinalia ataka nieko nepasiekiame“, – aiškino A. Kubilius.

Ministras sakė, kad pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“ trukdė tiek skeptiškas susisiekimo ministro E. Masiulio požiūris, tiek pasipriešinimas frakcijoje, tiek daugumos neturėjimas Seime.

„Jeigu neturi daugumos Seime, o norint pertvarkyti reikia įstatymų keitimo, tai baigiasi tavo sugebėjimai pertvarkyti. Ateini į Seimą, jūs patys štai. Mes padėjome jums urėdus pertvarkyti. Mums nebuvo kas padeda tvarkyti „Geležinkelius““, – sakė buvęs premjeras.

Saugumas informavo apie „Rosatom“ siekį žlugdyti VAE projektą

Prisimindamas neįgyvendintą Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, A. Kubilius komisijai atskleidė slapto vyriausybės posėdžio metu gavęs slaptos informacijos iš saugumo, kad „Rosatom“ meta didelius pinigus šį projektą sužlugdyti.

„Kažkuriuo metu, jeigu aš gerai atsimenu, būtų galima atrasti turbūt ir vyriausybės posėdžių stenogramose, buvo vyriausybės slaptas posėdis, kur saugumas atėjęs pasakė, ką jie mato. Aš turbūt galiu čia žodžiu paliudyti. Jie pasakė labai aiškiai: „Rosatomas“ meta didelius pinigus, aš dabar bijau įvardinti sumą, rodos, ar 14 mln., 10 ar 14 mln. litų meta žlugdyti Visagino projektą.

Dirba per partijas ir dirba per žiniasklaidą. Ir yra du tikslai: vienas yra Visaginą žlugdyti, antras – mušti konservatorius. Taip mums paliudijo saugumas“, – sakė A. Kubilius.

Buvusio premjero teigimu, tai įvyko 2012 m. pirmojoje pusėje, o liudijimas buvo išsakytas tik žodžiu. Raštu informacija pateikta nebuvo.

„Mums pasako tą informaciją, tai aš dar paklausiu, ką jūs žadate daryti, tai pagaukite už rankos. 10 mln. kažkur nešioja, tai, sakau, kažką darykite. Deja, nieko iš to neišgirdome. Ir dar ką aš atsimenu, kad aš po to paklausiau, sakau, jūs galite mums raštu tai, ką jūs čia pasakėte, viską, ką susakėte, tai mums raštu, kad duotumėte? Pasakė – ne“, – sakė A. Kubilius.

A.Kubiliaus teigimu, maždaug tuo metu socialdemokratai pakeitė nuomonę apie Visagino atominės elektrinės projektą.

„Lyg ir buvo viskas daroma, o po to, kai jau realiai tas projektas atėjo su visais „Hitachi“ iki tokio realizavimo taško, tada staiga socialdemokratai paima ir apsigalvoja. Bet čia aš palieku… Nežinau visų priežasčių. Sakau, kur mes matėme visą seriją veiksmų, kur mums staiga kyla visai mums netikėtos kliūtys, ir mes tik galime spėti, kiek „Rosatomas“ su tais savo įtakos visais instrumentais paveikė. (...) O vyriausybės gebėjimai atremti tokias propagandines atakas, nežinau, gal dabar pagerėjo, bet mūsų laikais buvome gana naivūs ir nesugebantys ką nors padaryti“, – sakė A. Kubilius.

Sistemiškai VSD A. Kubiliui esant premjeru informacijos apie rusų pastangas kliudyti energetiniams projektams nepateikinėjo, pažymų taip pat neteikė, sakė jis.

„Aš nepamenu, kad būtų pas mane atėjęs ir pasakęs asmeniškai, pavyzdžiui, kas nors iš to meto saugumo ir sakytų, žiūrėkite, mes čia matome problemas. To neatsimenu ir dar labiau neatsimenu, kad kokios nors pažymos būtų tokios pat, kaip dabar yra skelbiama su detalėm. Aš jau sakiau, eisiu kada nors į vyriausybės archyvą, man pasidarė įdomu jau. Aš kažkaip visiškai neatsimenu, kad būtų tokios detalios pažymos. Dažniausiai būdavo tokios, apskritai rusai ten kažką rezga aplinkui, bet nieko konkretaus“, – kalbėjo buvęs premjeras.

Trečiadienį patvirtinęs tyrimo dėl politikų ir verslo ryšių išvadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį paskelbė išvadų priedus. Juose – komiteto iš Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauti dokumentai bei komitete apklaustų asmenų liudijimų protokolai.

Populiariausi