Lietuvoje

2018.06.01 19:00

A. Kaušpėdas prie Sąjūdžio iniciatorių prisijungė būdamas ant scenos: nesupratau, kas vyksta

Artūras Matusas, Giedrė Čiužaitė, Speciali LRT RADIJO laida, LRT.lt2018.06.01 19:00

Prieš 30 metų susibūrusios 35 žmonių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu buvo ir architektas, roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Tačiau, kaip sako pats, šis sprendimas jau buvo priimtas už jį, o dainininkas, stebint didžiulei miniai, tiesiog negalėjo pasakyti „ne“.

„Taip sutapo, kad „Antis“ koncertavo Vilniaus Sporto ir koncertų rūmuose. Alvydas Medalinskas ir dar kažkas su juo tiesiog įsibrovė ant scenos ir pranešė džiugią žinią, kad susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Ir sako: „Tu išrinktas į tą iniciatyvinę grupę, ar sutinki?“ Neliko nieko kito, tik sutikti, nors neturėjau jokio supratimo, kas čia vyksta, kas tai per grupė. Kodėl iškart sakyti ne? Žinoma, jau netrukus įsijungiau į tą darbą, buvo labai įdomu, buvau labai pagerbtas, atsidūręs tarp tokių garbingų žmonių“, – teigia A. Kaušpėdas.

Tuomet jis užėmė Kauno architektų sąjungos atsakingojo sekretoriaus pareigas, o 1987 m. ir 1988 m. organizavo „Roko maršą“, kuriame buvo atvirai palaikomas Lietuvos nepriklausomybės siekis. Beje, A. Kaušpėdas buvo vienintelis Kaune gyvenęs iniciatyvinės grupės narys, o tai itin prisidėjo prie Sąjūdžio stiprėjimo antrajame pagal dydį Lietuvos mieste.

„Taip sutapo, kad kažkodėl nebuvo išrinktų į tą iniciatyvinę grupę kauniečių, tad teko man organizuoti ir Kauno iniciatyvinę grupę. Kadangi Architektų sąjungoje dirbau organizacinį darbą, tai ir suorganizavau Kauno šviesuomenę. Mes išsirinkome savo grupę, kuri vėliau buvo labai sėkminga, labai išmintinga, radikali. Šių žmonių dėka tarp Vilniaus ir Kauno atsirado stiprybė ir buvo pasiektas tikslas – iškovota nepriklausomybė“, – prisiminimais dalinosi žinomas dainininkas.

BNS nuotr.

Nors A. Kaušpėdas ir buvo vienintelis Kaune gyvenantis grupės narys, tačiau grupėje nebuvo vienintelis architektas – į Sąjūdžio veiklą buvo įsitraukęs ir Algimantas Nasvytis.

„Architektai buvo tarpinėje būsenoje – nei menininkai, nei tarnautojai, nes dirbo didžiuosiuose institutuose, jiems reikėjo laikytis disciplinos, ateiti į darbą 8 valandą ryto. Labai aktyviai kūrėsi architektų bendruomenės ir užsiiminėjo savišvieta, rengė parodas“, – teigia A. Kaušpėdas.

Anot pašnekovo, Sąjūdžio 30-metis jam – visų pirma asmeninė šventė. Ir perspėja, kad svarbiausia išvengti pompastikos.

„Turi būti nebanaliai išsakytos tiesos. Galiu pasakyti, kad Lietuvos šimtmečio minėjimo renginiai buvo gražiai suorganizuoti, nebuvo matyti pompastiškos rankos“, – atvirauja A. Kaušpėdas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.