Lietuvoje

2018.06.03 09:24

V. Landsbergis: juokinga būtų buvę prašyti CK leidimo steigti Sąjūdį

Ėmus svarstyti, ar reikia steigti Sąjūdį ir pradėti plačiai veikti visuomenėje, atsirado manančių, kad pirmiau reikia kreiptis į Centro komitetą ir išsiaiškinti, ar organizacijai bus leista veikti. Taip, minint Sąjūdžio 30-metį, jo pradžią prisimena pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. „Kažkodėl atsirado būgštaujančių – gal kad tai nauja, netikėta, valdžiai gali nepatikti, todėl reikia su ja iš anksto pasišnekėti. Man tai pasirodė ir juokinga, ir neproduktyvu“, – pasakoja profesorius.

– Tuo metu, kai buvo įkurtas Sąjūdis, buvote Valstybinės konservatorijos profesorius. Kokie prisiminimai dabar?

– Birželio 3 d. salė buvo perpildyta, žmonės stovėjo pasieniais, sėdėjo ant palangių. Aš pats prasibroviau į pakraštį, nes po tam tikro laiko turėjau eiti į televizijos įrašą. Pabuvau gal valandą ar dvi, o kas vyko toliau, nemačiau. Net nenuėjau į pirmą posėdį, nes man niekas nepasakė.

– Dabar politologai sako, kad jūsų sūnus net pirmiau nei jūs galėjo būti Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje...

– Čia kažkieno sukurta nesąmonė. Vienas keistuolis pradėjo skleisti tokią žinią. Aš aktyvus žmogus – buvau daugybėje susirinkimų, veikiau, rašiau straipsnius, daug kur kalbėdavau įvairiais klausimais. O mano sūnus nebuvo toks aktyvistas.

– Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai pasakojo, kad žmonėms labai patiko jūsų kalba. Apie ką kalbėjote?

– Kadangi prasidėjo svarstymai, ar reikia steigti organizaciją ir pradėti plačiai veikti visuomenėje, pasigirdo balsų, sakančių, kad gal pirmiau reikėtų kreiptis į Centro komitetą ir išsiaiškinti, ar organizacijai bus leista veikti.

Pagrindinė mano mintis buvo ta, kad reikia ne klausti, o veikti – tada ir paaiškės, ar mums leidžia, ar ne. Tai pasirodė teisinga prielaida ir teisingas numatymas – paaiškėjo, kad nei suima, nei išvaiko, nei draudžia.

– Bet minčių, kad gali suimti, buvo?

– Iš senų laikų kai kas manė, kaip galima be leidimo ką nors daryti. O mes pradėjome veikti be leidimo. [...] Kažkodėl atsirado būgštaujančių – gal kad tai nauja, netikėta, valdžiai gali nepatikti, todėl reikia su ja iš anksto pasišnekėti. Man tai pasirodė ir juokinga, ir neproduktyvu.

– Dabar minime Sąjūdžio 30-metį. O kada, jūsų nuomone, Sąjūdis baigėsi? Ar apskritai baigėsi?

– Sąjūdis nesibaigė, tai – veikianti organizacija. Nors ji dabar nėra reikšminga, įtakinga, bet reaguoja į įvykius, leidžia dokumentus. Tada žiniasklaida buvo masinė, visi Sąjūdžio dokumentai būdavo iš karto spausdinami „Sąjūdžio žiniose“, „Atgimime“, Sąjūdžio grupės rajonuose leido savo laikraščius. Taigi laisvos spaudos ir informacijos antplūdis buvo milžiniškas.

Jei domina, kas tada vyko Lietuvoje, skaitykite Sąjūdžio rajoninius laikraščius. Ten buvo visos detalės ir smulkmenos, žmonių laiškai, skriaudos, pasakojama, kaip kovojama su vietine valdžia. Tai – tikras gyvenimas. Kioskuose buvo dalinamos „Sąjūdžio žinios“ – jos nebuvo pardavinėjamos, buvo tik aukų dėžutė: jei nori paremti spaudą, įmeti kapeiką ar rublį.

Prie Sąjūdžio spaudos stovėjo žmonių eilės. Visi graibstė laisvą žodį, kurio nepalietė jokia cenzūra, kurio milicija neatėjo konfiskuoti. Jau buvo laisvė iškovota.

– Filosofas Vytautas Radžvilas sako, kad ne nepriklausomybės paskelbimas, o tai, kad lietuviai virto politine tauta, yra didžiausias Atgimimo pasiekimas. Ką jūs manote?

– Manau, kad tai protinga mintis. Iš tikrųjų Lietuva ne vieną kartą turėjo tapti politine tauta. Tą pradėjo Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka – jie iš lietuvių liaudies pradėjo daryti pilietinę tautą, susipratusių žmonių visuomenę.

Paskui, baigiantis sovietmečiui, vėl viešumoje imta kelti tuos klausimus ir telkti žmones nacionaliniams reikalams. Tai buvo didelis lūžis. Ir tada Lietuvoje atsirado pilietinė tauta. [...] Sąjūdis tapo ta pilietine tauta – sąmoningi žmonės atėjo į Sąjūdį.

Lietuvos nacionalinis transliuotojas kviečia kartu prisiminti tai, kas mus vedė į 1990-ųjų Kovo 11-ąją, ir prasmingai paminėti Sąjūdžio 30-metį žiūrint ir klausant specialios LRT programos, skaitant publikacijas portale LRT.lt.