Lietuvoje

2018.06.01 10:33

R. Karbauskis NSGK siūlomus suvaržymus žiniasklaidai žada įvesti jau rudenį

Paulius Gritėnas, 15min.lt2018.06.01 10:33

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadose pateikti siūlymai, kuriuose svarbus akcentas skiriamas žiniasklaidai. Politikai pasišovė skaidrinti žiniasklaidos sistemą ir tam bus inicijuojami tiek vyriausybės, tiek įstatymų leidėjų veiksmai.

Skelbiamas siekis skatinti tiriamąją žurnalistiką, stiprinti regioninę žiniasklaidą, žiniasklaidos savireguliaciją, socialinę atsakomybę ir informacijos prieinamumą, mažinti žiniasklaidos koncentraciją.

Tiesa, tyrimo išvadose, kuriose pateikiami kelių konkrečių žiniasklaidos atstovų ir kanalų veiklos atvejai, apie pačią žiniasklaidą kalbama itin abstrakčiai.

„Parengti ir teikti Seimui visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos išduodamos tik tiems asmenims, kurių savininkai ir licencijuojamų žiniasklaidos priemonių vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir nacionalinio saugumo interesus“, – siūloma vyriausybei išvadose.

NSGK siūlo vyriausybei užtikrinti žiniasklaidos priemonių valdymo atskyrimą nuo kitų verslų, taip pat užtikrinti verslo įtakos žiniasklaidai kontrolę.

Komitetas siūlo kontroliuoti valstybinio sektoriaus išlaidų veiklos viešinimui pasiskirstymą tarp žiniasklaidos priemonių bei svarstyti galimybę žiniasklaidos priemones už nustatytus pažeidimus įtraukti į juoduosius sąrašus valstybės užsakymų atžvilgiu.

Taip pat NSGK parengtame dokumente užsimenama apie politikų, viešosios informacijos rengėjų, jų asocijuotų struktūrų, žurnalistų viešą susitarimą bendradarbiauti.

R. Karbauskis nori greitų sprendimų

15min paklaustas, kaip vertina NSGK tyrimo išvadas, susijusias su situacija žiniasklaidoje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis buvo kritiškas.

„Žiniasklaidos priemonių turiniui demokratinėse valstybėse įtakos neturėtų daryti nei žiniasklaidos priemonės akcininkai, nei politikai, nei verslininkai. Žinią, kad taip vyksta, priimu su nerimu, nes tai rodo, kad žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmai neveikia taip, kaip turėtų veikti“, – atsakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, valdantieji jau Seimo rudens sesijos metu gali imtis naujų įstatymų, kurie keistų žiniasklaidos veikimo principus.

„Artimiausiu metu apie tai diskutuosime su kolegomis. Aptarsime NSGK siūlymus, tarsimės su žiniasklaidai atstovaujančiomis asociacijomis, žurnalistų bendruomene ir priimsime bendrus sprendimus, nes mūsų bendras interesas, kad žiniasklaida veiktų tais principais, kurie ir yra deklaruojami.

Žiniasklaidos priemonės negali būti naudojamos kaip spaudimo ar manipuliacijų įrankis“, – dėstė LVŽS lyderis.

„Manau, pirmiausia turėsime tartis ir kartu su žiniasklaidos atstovais ieškoti, kokios priemonės padėtų užtikrinti, kad žurnalistai būtų apsaugoti nuo kišimosi į jų parengtą ar ketinamą rengti objektyvų ir nešališką turinį. Taip pat tarsimės su informacijos rengėjais, kaip žiniasklaidos priemonė, jeigu ji priklauso įmonei ar jų grupei, deklaruos savo akcininkų interesus.

Seimas ir vyriausybė paruoš pasiūlymus ir tikiuosi, kad jau rudens sesijos metu juos apsvarstysime“, – pridūrė jis.

LŽS pirmininkas: politikai siūlo ribojimus, o ne pagalbą

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius pabrėžė, kad demokratinėje valstybėje greitų sprendimų, kurie savaime sutvarkytų santykius tarp politikos, verslo ir žiniasklaidos, nėra.

Jo teigimu, pasiūlymuose reiškiamos idėjos atsieti verslo įtaką nuo žiniasklaidos veikimo procesų nėra jokia naujiena, bet viską lemia, koks modelis pasirenkamas sprendimui.

D. Radzevičius, BNS nuotr.

„Daugelis demokratinių šalių mano, kad savireguliacija, žiniasklaidos monitoringas, socialiai atsakingo verslo vystymas, skatinimas yra geriausios priemonės. Tai yra vieninteliai mechanizmai, kurie gali suveikti. Žinoma, nebūtinai suveikia šimtu procentu, bet jei yra gera praktika, tai tie, kas užsiima bloga praktika, neišgyvena.

Jei bus geros praktikos pavyzdžių, visuomenė galės pasirinkti kokybišką žiniasklaidą, socialiai atsakingą verslą, tai anksčiau ar vėliau pasirinks būtent juos, o ne kažką, kur yra šešėliai, neaiškumai ir nekokybiška produkcija ar nekokybiška žiniasklaida“, – kalbėjo D. Radzevičius.

LŽS pirmininko manymu, žiniasklaidos savireguliacijai trūko politikų dėmesio atskiroms sritims ir konstruktyvaus dialogo.

„Mano giliu įsitikinimu, pasiūlymai turi ateiti iš savireguliacinės pusės, o jau juos priimti, jei reikalingi įstatymų pakeitimai, gali politikai. Bet ne atvirkščiai“, – sakė jis ir pridūrė, kad iš politikų pusės skriejantys pasiūlymai žiniasklaidai labiau primena reguliavimą, o ne pagalbą.

„Politikai atliko tyrimą iš labai mažo gabalėlio žiniasklaidos, politikos ir verslo lauko. Reikia sąžiningai pasakyt, kad tai nėra visa Lietuvos žiniasklaida ar visas Lietuvos verslas“, – pabrėžė D. Radzevičius.

LŽS pirmininkas pripažino, kad jį stebina komisijos tyrimo išvadose vartojamas aptakus kalbėjimas apie žiniasklaidą.

„Jei koks asmuo nužudė kaimynus ir nusišovė pats, būdamas neblaivus, tai netampa pretekstu įvesti apribojimus, kad visi žmonės su ginklais turi būti iškart uždaromi, ginklai uždraudžiami, alkoholis uždraudžiamas visiškai. Mes turime neišprotėti šioje vietoje“, – kalbėjo jis.

„Mes esame išsiuntę pasiūlymus ir Seimo Kultūros komitetui, ir kitoms institucijoms. Tuose pasiūlymuose pabrėžta, kad ir dabartiniuose įstatymuose yra neblogų nuostatų, bet nenumatytas jų įgyvendinimas“, – pridūrė D. Radzevičius.

Jo teigimu, įstatymuose numatytas draudimas persekioti žurnalistus už kritiką, bet konkrečios atsakomybės už tai nėra numatyta. Žiniasklaidos nepriklausomybė, pasak jo, turėtų būti tvirtinama būtent įgalinant įstatymus, o ne dedant papildomas skirtis tarp žurnalistikos ir verslo.

„Tai yra ribojimai daryti kažką“, – kalbėdamas apie tyrimo išvadas sakė D. Radzevičius. „Bet šitas tyrimas nepalietė viešinimo pinigų, to, kas labiausiai įnešė šešėlio ir problematikos į žiniasklaidos kokybę ir santykį tarp politikos ir žiniasklaidos iškreipė“, – pridūrė jis.

Neskaidrumą skatina pinigai viešinimui

LŽS pirmininkas pabrėžė, kad „milijonai eurų, skirtų viešinimui, valdomi per viešųjų ryšių agentūras, kurių veikla apskritai nėra reguliuojama Lietuvoje“.

„Viešųjų ryšių agentūrų dėka buvo sukurtas modelis, kaip paveikti viešąją erdvę, apeinant žiniasklaidą, žurnalistus, kurie nepasiduodavo tokioms manipuliacijoms“, – tvirtino jis.

„Jei valstybė daugiau pinigų skirs ne kokybiškam žiniasklaidos turiniui remti, o vis daugiau pinigų skirs tik viešinimui, tai ši problema dar labiau pagilės. Žurnalistika ir žiniasklaida susilpnės iš principo, o kokybė savaime neatsiras“, – sakė D. Radzevičius.

Jis darė išvadą, kad parlamente vykusio tyrimo problema yra silpni politikai, o ne labai paveikiama žiniasklaida ar itin korumpuotas verslas.

„Mano giliu įsitikinimu, jis turėjo kalbėti apie politikų pasidavimą įtakai“, – kalbėjo žurnalistų atstovas. „Turėtų būti teikiami pasiūlymai, kurie ne visuomenę riboja, o padeda politikams susikurti imunitetą nuo įtakos. Reguliuoti jų veiklą taip, kad politikai ar tarnautojai neturėtų lengvos galimybės pasiduoti bet kokiam norui įpiršti vieną ar kitą nuomonę“, – pažymėjo D. Radzevičius.

„Duosiu vieną pavyzdį iš šios kadencijos Seimo. Ar žinote, koks didelis skaičius įstatymų buvo priimti skubos tvarka? Tai yra visiškai neprotingas kiekis, kuris leidžia įvairioms interesų grupėms per skubos darbą prastumti tai, kas joms naudinga, ar neleisti kam nors pateikti rimtas pastabas, visuomenei diskutuoti“, – skundėsi LŽS pirmininkas.

Jis siūlo keisti būtent įstatymų leidybos proceso greitį, kad visuomenė ir žiniasklaida galėtų įsigilinti į siūlomus pokyčius.

„Jei visi parlamentiniai cirkai su uždarais posėdžiais ir neviešinamom medžiagom būtų viešinami, tai būtų žymiai mažiau galimybių manipuliuoti. Atvirumas, o ne nauji ribojimai padeda manipuliacijas panaikinti. Ribojimai greičiausiai tik privers ieškoti naujų kelių apeiti įstatymus tiems, kurie nori elgtis nesąžiningai“, – konstatavo D. Radzevičius.

Populiariausi

Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.08.12 14:58

Skvernelis: Europos sostinių reakcija į įvykius Baltarusijoje yra nuvilianti ragina imtis sankcijų; atnaujinta 15.34