Lietuvoje

2018.05.31 17:03

Vyriausybės atstovė: sprendimas dėl CŽA kalėjimų remiasi netiesioginiais įrodymais

BNS2018.05.31 17:03

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė sako, kad teismo sprendimas dėl Lietuvoje buvusio slapto CŽA kalėjimo remiasi tik netiesioginiais įrodymais.

„EŽTT iš esmės rėmėsi vien netiesioginiais įrodymais, tai yra pagrinde viešojoje erdvėje prieinama informacija“, – žurnalistams Teisingumo ministerijoje ketvirtadienį sakė teisininkė.

Jos teigimu, svarbiausi dokumentai EŽTT priimant sprendimą buvo 2014 metais paviešinta JAV Senato ataskaita, CŽA dokumentai, tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų tyrimai.

„Nėra nustatyta, kad aktualiais orlaiviais į Lietuvą ar iš Lietuvos būtų gabentas būtent tas asmuo ir nėra nustatyta jokių konkrečių Lietuvos pareigūnų dalyvavimo“, – teigė K. Bubnytė.

„Mums nelabai pavyko įtikinti teismo, o mūsų nelabai įtikino teismas“, – kalbėjo ji.

Vyriausybės atstovė pabrėžė, kad EŽTT taiko kitus įrodinėjimo standartus, nei baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai. Pasak jos, Strasbūro teismui pakanka nustatyti, jog kažkoks faktas yra labiau tikėtinas, nei netikėtinas.

EŽTT ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvoje CŽA kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti veikė 2005–2006 metais.

Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah. Jis įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

K. Bubnytė taip pat pranešė, kad teismas įpareigojo Lietuvą „kuo greičiau“ pabaigti Generalinėje prokuratūroje šiuo metu vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti kaltus asmenis bei juos nubausti.

Pasak jos, Lietuva taip pat įpareigota kreiptis į JAV institucijas, kad būtų sumažinti Abu Zubaydah atžvilgiu padarytų pažeidimų padariniai.

Teisininkė tvirtino, jog Lietuva bandė pateikti EŽTT išsamią įvykių versiją ir nurodė teismui, jog tariamose CŽA kalėjimo patalpose Antaviliuose iš tikrųjų turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, o ryšių įranga.

„EŽTT liko neįtikintas atsižvelgdamas į platesnį kontekstą, nes kaip jis pasakė, vyriausybė neaiškino įvykių, vykusių iki pareiškėjo tariamo atskraidinimo į Lietuvą ir po. Mes iš tikrųjų tų paaiškinimų neteikėme, nes mes tiesiog neturėjome tokių duomenų ir tokios galimybės“, – kalbėjo K. Bubnytė.

Ji tvirtino, kad jeigu Generalinė prokuratūra nenustatytų atsakingų asmenų už neteisėtą Abu Zubaydah kalinimą Lietuvoje, gali kilti problemų su EŽTT sprendimo vykdymu.

„Čia jau eis tada klausimas į kitą instituciją, į Europos Tarybos Ministrų Komitetą, kuris prižiūri EŽTT sprendimų vykdymą, bet yra pasitaikę tokių atvejų, kad keliamos pakartotinės bylos EŽTT būtent dėl teismo jau priimtų sprendimų vykdymo. Tai gali būti, kad čia dar nėra istorijos pabaiga“, – teigė vyriausybės atstovė.

Strasbūro teismas yra pripažinęs, kad CŽV kalėjimai taip pat veikė Lenkijoje ir Rumunijoje. Pasak K. Bubnytės, Lietuvos atžvilgiu priimtas sprendimas yra išskirtinis, nes konstatuota, jog „Lietuvos laikotarpiu CŽA programa pasidarė labai sofistikuota ir iš esmės nepaliekanti jokių pėdsakų“.

Lietuva svarsto skųsti EŽTT sprendimą Didžiajai teismo kolegijai, tam ji turi tris mėnesius.