„Kai šitaip politikuojama nuo pat ryto, tai dabar, kai žiūriu į Ramūną Karbauskį, pirmą kartą pasakysiu tokią griežtą frazę – man pradeda kvepėti fašizmu ar narcisizmu. (...) Aš tikiuosi, kad Vytautas Bakas atsilaikė, nors, spėju, kad spaudimas jam buvo daromas“, – taip apie reakcijas po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo poveikio politiniams procesams LRT RADIJUI kalba komiteto narė, konservatorė Rasa Juknevičienė.
Iškart po Seimo NSGK išvadų, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis BNS kalbėjo, kad po NSGK tyrimo dėl verslo poveikio politiniams procesams reikia didinti politikų atsakomybę už piktnaudžiavimą. Pasak „valstiečių“ lyderio, labiausiai tolesniems tyrimams priešintųsi konservatoriai, kurie, anot jo, irgi bendradarbiavo su koncernu „MG Baltic“.
„Nustebau, kai buvo atsisakyta įdėti į išvadas sakinį, kad „MG Baltic“ ne visada pavykdavo įgyvendinti savo planus. Manau, kad tai yra noras parodyti, kad visa ta politinė sistema iki „valstiečių“, kaip trečiadienį sakė Dainius Gaižauskas, buvo supuolusi, o atėjo nuostabūs žmonės ir staiga viskas gerai“, – mano R. Juknevičienė.
Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės teigimu, paaiškėjus išvadoms, pastebimas ir kai kurių komisijos narių kompetencijų trūkumas.
„Buvo tiriama, kaip pasirenkami taikiniai, kokios priemonės, taktikos naudojamos. Tai jau seniai surašyta vadovėliuose, galėjo to paklausti savo frakcijos nario Mindaugo Puidoko. Jis galbūt būtų atsiuntęs kelis literatūros šaltinius“, – dėsto R. Urbonaitė.
Politologė pastebi ir kitą išvadų trūkumą – netinkamą požiūrį, kad šis tyrimas skirtas politikams.
„Sakoma, kad šis tyrimas yra tam, jog politikai žinotų, kaip jie veikiami, kai yra šantažuojami. Jei žmonės ateina į politiką nesuvokdami tokių dalykų, tai man gaila viso šito parlamento ir visų politinių procesų. Konferencijoje mes tikrai matome bent vieną atvejį, kai politikas turi rimtų žinių spragų“, – LRT RADIJUI kalba politologė.
Seimo NSGK pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas mano, kad dabartinė valdžia visgi yra pajėgi priimti bendrą sprendimą ir pasiekti bendrą tikslą.
„Valstybė yra pajėgi suburti geriausius teisės ir energetikos ekspertus, ekonomistus, (...) kad nustatytumėme, kokia žala yra padaryta.(...) Turime parodyti, kad daryti verslą valstybės sąskaita yra neperspektyvu“, – kalba jis.
Pasak V. Bako, dabar yra labai svarbus kitas etapas – svarbu įtikinti kolegas frakcijoje, kad tos išvados būtų patvirtintos Seime.
Politologė R. Urbonaitė tikisi, kad politikams užteks politinės valios ir tikslai bus įgyvendinti.
„Nenoriu tikėti, kad vėl dominuos asmeniniai interesai, bet tai priklauso nuo pačių politikų, kaip mes bežiūrėtume, politinė moralė ir sąžiningumas yra pagrindas“, – teigia politologė R. Urbonaitė.
Plačiau apie tai – „LRT aktualijų studijos“ įraše.
