Lietuvoje

2018.05.30 14:28

Ar Seimo komitetas „MG Baltic“ veiklą įvertins kaip grėsmę nacionaliniam saugumui?

Parlamentinio tyrimo išvadose dėl verslo įtakos politikai greičiausiai nemažai dėmesio bus skirta ir „MG Baltic“ veiklai. Pagal į viešumą nutekėjusią Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, koncernas savo tikslams ne tik sukūrė politinę partiją, bet ir kišosi į kitų veiklą – jas bandė skaldyti, į pirmininkų postus „pastatyti“ sau palankius kandidatus. Be to, „MG Baltic“, pasak šalies žvalgybininkų, pasitelkdami tarpininkus bandė daryti įtaką Seimo nariams, ministrams ir jų vadovaujamoms ministerijoms, teisėsaugoms institucijoms. 

Ar Seimo tyrėjai, tai įvertins kaip destruktyvią veiklą, kuri kelia grėsmę valstybei, jos nacionaliniam saugumui? Ekspertai sako, kad tai yra įmanoma. 

Viešumoje pasirodžiusi VSD pažyma atskleidė, kad vos per 10-metį „MG Baltic“ tapo daugiausia įtakos turinčia verslo grupe šalyje. Koncernas išsiskyrė valdomu turtu, verslo interesais, artimais ryšiais su politikais ir įtaka jiems bei įtakingos žiniasklaidos grupės kontrole. Teigiama, kad visa tai koncernas naudojo savo verslo plėtrai, siekė gauti pelningus valstybės užsakymus. O tam buvo pasitelkiami ir politikai. VSD teigia, kad 2006 m. „MG Baltic“ vadovai įsteigė jų visiškai kontroliuojamą partiją – Liberalų sąjūdį. 

Per jį ir jo deleguotus ministrus siekė laimėti viešuosius pirkimus tokiose ministerijose kaip Sveikatos apsaugos, Ūkio, Susiekimo, Teisingumo ar Švietimo ir mokslo. Ypač koncerną domino statybų ir informacinių technologijų sektoriai. Be to, koncernas efektyviai veikė ir transporto srityje. Pasak žvalgybininkų, „MG Baltic“ vadovų ir Liberalų sąjūdžio atstovų sukurta schema leido „Lietuvos geležinkeliuose“ laimėti konkursų už beveik 300 milijonų eurų.

LRT šaltinių duomenimis, Seimo komitetas gali konstatuoti, kad „MG Baltic“ veikla ir įtaka taip išsiplėtė, jog kai kurios valstybės institucijos ar kontroliuojamos įmonės tokiu būdu galėjo būti tiesiog užvaldytos. Nurodomas net atvejis, kai kita įtakinga verslo grupė kreipėsi į koncerną pagalbos, kai jai kilo problemų su valstybės priežiūros institucija. Už pagalbą  ši verslo grupė koncernui suteikė ypatingų nuolaidų. VSD jau yra paskelbęs, kad tokia koncerno įtaka kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Buvęs NSGK pirmininkas sako, kad tokią išvadą turėtų patvirtinti ir komitetas.

„Įdomu, ar jie galės kitaip parašyti, nes jei VSD tokią išvadą padarė, tai jie gali tik paneigti ją. Abejoju, ar tą darys komiteto nariai. Ko gero liks tas vertinimas, bet vėl – ta medžiaga buvo renkama ilgą laiką, iškils natūralus klausimas – kodėl procesai buvo tik stebimi, kodėl nebuvo bandoma įsikišti?“ – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo buvęs NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Tikrai negaliu jums komentuoti turinio, bet galiu pasakyti, kad žvalgybos informacija nuolat patekdavo valstybės vadovams, ką ir patys vienaip ar kitaip jau pripažįsta. Tai dabar klausimas yra toks – jeigu jūs gaunate informaciją su problemomis, tai spręskite problemas, o nebandykite prisidengti Saugumo departamentu“, – komentavo buvęs VSD vadovas Gediminas Grina.

LRT žiniomis, Seimo tyrėjai taip pat aiškinosi koncerno interesus dėl Ignalinos atominės uždarymo, ar savo turima įtaka „MG Baltic“ nesiekė pasinaudoti ir gauti pelningus užsakymus kartu su Rusijos energetikos kompanija „Rosatom“. Taip pat tirta, ar koncernas nepalaiko ryšių su Rusijos pareigūnais, proteguojančius „Rosatom“ interesus, kurie buvo dažniausiai nutaikyti bet kokiu būdu užkirsti kelią Lietuvai atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.  

Koncernas nuo pažymų paviešinimo visą VSD pateiktą informaciją neigia ir bando savo reputaciją ginti teisme.