Valstybės saugumo departamento direktorius prabilo, kad šiuo metu Baltarusijos tarnybų agentų tinklas ir aktyvumas Lietuvoje – rekordinis, tokio nėra buvę. Esą, nesiimant veiksmų, gali susiklostyti situacija, kai saugumas nebegalės kontroliuoti įvykių. Ateinančią savaitę Seime bus registruojamos pataisos – naikinti galimybę naujai atvykusiems Baltarusijos piliečiams gauti laikiną gyventojo statusą.
VSD nerimas
Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio teigimu, per pastaruosius trejus metus situacija su baltarusiais Lietuvoje pasikeitė iš esmės. Darius Jauniškis išskiria du įvykius – Baltarusijos prezidento rinkimus 2020-aisiais, jėgos struktūrų susidorojimą su protestuotojais ir kilusį karą Ukrainoje. Tiek vienu, tiek kitu atveju baltarusiai pasuko ta pačia kryptimi – Vilniaus link, kur išskėstomis rankomis jų laukė politikai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praeityje ne kartą pabrėžė, Lietuva rems Baltarusijos opoziciją ir tai liks darbotvarkėje. Sviatlanai Cichanouskajai durys vėrėsi ir į ministerijas, į Vyriausybę, į Seimo pirmininkės kabinetą. Bendra pozicija vienijo – sąlygos baltarusiams esą neturi būti vienodinamos kaip rusams.
„Neišvengiamai diskusija į Seimą sugrįš, bet manau, kad ir viliuosi, kad padiskutavę, pasvėrę visus už ir prieš, mes paliksime diferencijavimą ir nesulyginsime traktavimo Rusijos piliečių ir Baltarusijos piliečių esančių čia Lietuvoje.“ – po vieno susitikimo su S. Cichanouskaja rugpjūtį kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
O kilus skandalui dėl Olgos Karač situacijos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškino neturintis išsamios informacijos iš VSD, o paklaustas, ar jau reikia galvoti apie sąlygų baltarusiams ir rusams suvienodinimą, tikslaus atsakymo neturėjo.
„Kol kas visi svarstymai yra daugiau politinio pobūdžio, daugiau remiantis bendru vertinimu. Jeigu tokią informaciją VSD turi ir yra pasiruošę supažindinti mus, gal yra supažindinę kitus pareigūnus vasaros metu dėl to, diskusijos vyko kitiems atostogaujant, na tuomet, aišku, reiktų peržiūrėti tas taisykles ir jas suvienodinti. Dėl to kategoriškai nesakau. Vis dėlto siūlyčiau įvertinti įvairius argumentus ir skirtumus tarp visuomenių, kurie tikrai egzistuoja.“ – prieš Vyriausybės posėdį rugpjūtį komentavo G. Landsbergis.
Šiandien situacija tokia – baltarusių Lietuvoje per 60 tūkstančių. Valstybės saugumo departamento duomenimis – 8 iš 10 yra ekonominiai migrantai. Likę priskiriami opozicijai. Bet D. Jauniškio teigimu, matoma ir dar viena tendencija: Lietuvoje fiksuojamas didžiausias, rekordinis Baltarusijos saugumo ir žvalgybos agentų aktyvumas.
„Su ta tendencija, jeigu po 17 tūkst. per metus privažiuoja su tomis darbo vizomis arba laikinu leidimu gyventi, paskaičiuokite – 2025 m. turėsime apie 100 tūkst. jų. Tai yra, sakyčiau, tokia reikšminga jėga. Kaip ten bebūtų, institucijos, matyt, ateis tas laikas, ateis ta raudona linija, kai mes tikrai nebesusitvarkysime.“ – „Dienos temoje“ penktadienį teigė D. Jauniškis.
Nors kai kurie politikai linkę teigti, kad saugumas pajėgus visus patikrinti, D. Jauniškis atkerta – jokių garantijų nėra. Kaip vieną kelių, galinčių palengvinti situaciją, VSD mato sąlygų baltarusiams griežtinimą. Taip, kaip rusams.
„VSD yra savo vertinimą dėl gausėjančios Baltarusijos diasporos Lietuvoje yra parašę, tam tikras, išvadas, analizę ir papildę duomenimis – tai dabar yra politikams, Lietuvos institucijoms apsispręsti, ar vienodinti tas sąlygas ar ne. Mūsų darbas vertinti grėsmes ir matome didelį potencialą tame. Tai jūs būtumėte už vienodinimą? Be jokios abejonės – taip.“ – N. Pumprickaitei „Dienos temoje“ komentavo D. Jauniškis.
Pasak Vilniaus Universiteto Tarptautinio santykių ir politikos mokslų instituto politologo dr. Nerijaus Maliukevičiaus, susidariusi situacija itin naudinga Baltarusijos režimui.
„Tokia strategija tiek, sakykim, Putino, tiek Lukašenkos yra „win-win“ situacija. Vienu atveju bandoma infiltruoti ir turėti savo agentus. Kitu atveju, taip yra apskritai diskredituojama, pavyzdžiui, baltarusių aktyvistų bendruomenė.“ – teigė dr. N. Maliukevičius.
Seimui – pataisos
Artimiausiu metu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ketina registruoti ribojančių priemonių įstatymo pataisas – siūloma naikinti galimybę naujai atvykusiems Baltarusijos piliečiams gauti laikiną gyventojo statusą.
„Ką labai svarbu pabrėžti – mes ir toliau išlaikome humanitarinį koridorių. Kitaip tariant, jeigu tai yra tikrai žmogaus teisių gynėjai, žmonės, kurie represuojami Baltarusijos režimo, Užsienio reikalų ministerija galės suteikti tokį humanitarinį koridorių. Ir dėl tų laikinų darome vieną išlygą – kvalifikuotai darbo jėgai.“ – teigia NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak L. Kasčiūno, pataisos orientuotos į saugumo išskirtą baltarusių grupę, kuri ir tampa režimo tarnybų taikiniu. Esą žingsnis padėtų mažinti grėsmių ir Lietuvos saugumui, ir pačiai Baltarusijos opozicijai Lietuvoje.
„Vizija aiški – remkim demokratinę Baltarusiją, suteikime užuovėją tiems, kuriems reikia, stiprinkime nepriklausomybę, kiek tai priklauso nuo mūsų, bet nekurkime Baltarusijos Lietuvoje su visomis iš to išplaukiančiomis rizikomis – ar tai būtų litvinizmas, ar tai būtų visos žvalgybinės grėsmės.“ – sako NSGK pirmininkas.
Valdantieji ne sykį yra kartoję, kad Baltarusijos režimo persekiojamai opozicijai negalima neleisti atvykti į Lietuvą. Čia jie gali būti šalia savo valstybės, todėl galima jiems padėti. Pasak dr. N. Maliukevičiaus, reikalinga stiprinti kontržvalgybą tam, kad būtų galima sučiupti baltarusių agentus. Ir taip pat – atidžiau tikrinti atvykstančiuosius, kad nenukentėtų opozicionieriai.
„Turi būti racionalus balansas tarp to, kiek mes suteikiame žvalgybos ir kontržvalgybos institucijoms atlikti šitą darbą. Ir, kiek mes apskritai kontroliuojame visą tą srautą. Ar nekontroliuojame ir tada sau ant galvos susikuriame tikrai nemažas problemas.“ – sako dr. Nerijus Maliukevičius.
Šią savaitę Vidaus reikalų ministrė pareiškė kol kas nematanti reikalo uždaryti sienos su Baltarusija, nors kaimynė Estija teigia esanti pasirengusi to imtis sienos Rusija atžvilgiu, o Suomija jau uždarė sieną iki gruodžio 13 d.
Vasarą Lietuva uždarė kelis pasienio punktus. Per likusius ir toliau Baltarusijos piliečiai, taip pat ir Lietuvos, juda pirmyn atgal. Saugumo vertinimu, tampa potencialiais režimo tarnybų taikiniais.
„Esame sutarę, kad kai ims indikuoti mūsų tam tikros šalys – šiuo atveju kalbame apie Suomiją – apie regioninio susitarimo poreikį, turėsime konsultaciją ir sutarsime, kad būtina jau imtis ne tik, kad nacionalinių priemonių, bet priemonių regiono mastu.“ – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šiemet į Lietuvą dėl keliamų grėsmių neleista atvykti 16-kai tūkstančių užsienio piliečių. Dėl tos pačios priežasties 411-ai Baltarusijos piliečių šiemet panaikinti laikini leidimai gyventi, o dar 562-iem juos atsisakyta išduoti. Dar 603-ys baltarusiai išvis nebuvo įleisti.
