Jei numatytas mokytojų atlygio kėlimas neleis pasiekti, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) pasiektų 130 proc. šalies VDU, Vyriausybė peržiūrės valstybės biudžetą ieškodama pinigų, kad ši spraga būtų užlopyta, sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė, kad numatytas darbo užmokesčio kėlimas leis pasiekti 130,7 proc. santykį, jei kitais metais šalies VDU augs 6,5 proc., kaip prognozuoja Finansų ministerija.
„Jei nepasiteisintų Finansų ministerijos prognozės ir vidutinis darbo užmokestis augtų reikšmingai sparčiau (...), nei prognozuota, ir matysime, kad 130 proc. nebepasiekiame, numatyta galimybė peržiūrėti biudžetą, ir tai yra Biudžeto įstatymo projekte. Būtų galima papildomai skolintis, kad pasiektume tą įsipareigojimą“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Anot G. Jakšto, pagal dabartines projekcijas, įsipareigojimas bus pasiektas.
Vyriausybė yra numačiusi mokytojų atlygį kitais metais kelti dviem etapais – po 10 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Bendrai per 2024 m. mokytojų atlygis kiltų 21 proc. ir, pagal esamas ekonomikos prognozes, pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Pasiekti tokią Vyriausybė yra įsipareigojusi savo programoje, tai apibrėžta ir politinių partijų susitarime dėl švietimo.
Kaip skelbia švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo biudžetas kitąmet augs beveik puse milijardo – 496 mln. eurų, arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys daugiau nei 4 mlrd. Eur. Daugiausia papildomai skiriamų lėšų (352,6 mln. eurų) biudžeto projekte numatyta skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.
