Lietuvoje

2018.05.22 17:05

Stambulo konvencija: kodėl kyla tiek ginčų dėl jos ratifikavimo?

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2018.05.22 17:05

Lietuvoje galioja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, bet, remiantis juo, apsaugoma dažniausiai tik nuo fizinio smurto. Pasak Stambulo konvencijos šalininkų, pastaroji, jei tik būtų ratifikuota, aprėptų ir diskriminaciją švietimo, ekonomikos, teisės bei kitose srityse. Konvencijos ratifikavimui nepritarianti Seimo narė Rita Tamašūnienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ tikina, kad dokumente yra neaiškių sąvokų, kalbant apie lytis. Savo ruožtu 2013 m. Stambulo konvenciją pasirašęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius aiškina, kad joje kalbama apie smurtą, o ne apie lytis.

Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo komiteto pirmininkė Dalia Leinartė sako, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas policijos pareigūnams leidžia tirti tik tai, ar asmenys padarė nusikalstamą veiką.

„Policija dirba 2011 m. sunkiai priimto įstatymo rėmuose. Tai reiškia, kad jie mato tuos du asmenis tik kaip padariusius arba nepadariusius nusikalstamos veikos. Viskas matuojama pagal baudžiamąjį kodeksą, todėl diskriminavimo atvejai niekada nepateks į policijos akiratį. Dar yra emocinės, psichologinės, seksualinės ir kitos formos. Policija apmokoma tik fizinio smurto atvejais“, – aiškina profesorė.

L. Pernavas, BNS nuotr.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai reaguoja ir į kitus smurto atvejus, tačiau tai nėra paprasta.

„Smurto atvejų mes turime dešimtis tūkstančių. Šiais metais panašu, kad pradėsime 12 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Kitais atvejais – nepasitvirtina. Vis dėlto ne vėliau kaip per tris dienas mes nuvykstame pas tas šeimas, kalbamės apie iškvietimą, situaciją. Pakartotinai nuvykus gauname daugiau informacijos. Šiandien policija vadovaujasi galiojančiais įstatymais, tai visiškai logiška. Be to, labai svarbi ir prevencija – kaip padaryti, kad tokių atvejų mažėtų. Pakankamai neblogai veikia pranešimo, reagavimo, tyrimo pradėjimo ir kt. sistemos, bet tai yra reagavimas į pasekmes“, – komentuoja L. Pernavas.

Savo ruoštu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė R. Tamašūnienė kalba, kad pirmiausia reikėtų tobulinti Lietuvos įstatymus: „Mes ir be Stambulo konvencijos galime tobulinti Lietuvos teisės aktus – prie konvencijos artėsime palaipsniui.“

L. Linkevičius, BNS nuotr.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius kalba, kad Stambulo konvencija parodo šalies požiūrį: „45 Europos Tarybos šalys pasirašė šią konvenciją, o 31 – ratifikavo. Tačiau sukeltos diskusijos ir ažiotažas: šnekama apie trečiąją lytį ar įvaikinimo galimybes homoseksualiems asmenims. Stambulo konvencija kalba apie smurtą ir apie tai, kad reikia užsiimti prevencija, o ne pasekmėmis.“

Pasak R. Tamašūnienės, klaidinimui tikslo nėra: „Aš ginu tradicines šeimos vertybes, tačiau skaičiau ir kitų, jau šią konvenciją ratifikavusių, šalių diskusijas, kurioms irgi kyla klausimų dėl socialinės lyties sąvokos.“ 

R. Tamašunienė, BNS nuotr.

Anot, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, kur kas svarbiau kalbėti apie konvencijos esmę, o ne apie pašalinius dalykus.

„Kažkam trukdo vien termino socialinė lytis paminėjimas, o iš tiesų iki šiol Lietuvoje seksualinio smurto aukoms, ne fizinio smurto šeimose aukoms nėra jokios pagalbos sistemos ar apmokymų, kaip reikėtų atpažinti seksualinio smurto aukas, taip pat – ir nukentėjusius vaikus. Diskutuojame apie sąvokas ir gąsdiname, kad kažkada asmenys galės pasikeisti lytį.

Žmonės taip pat gąsdinami, kad dėl šios konvencijos galės susituokti tos pačios lyties asmenys. Duok Dieve, kad taip galėtų atsitikti, bet, deja, tai nutiks tikrai ne dėl šios konvencijos. Taip bus tik tada, kai Seimas priims kitus įstatymus. Šią Stambulo konvenciją galime nuo tų klausimų atriboti, nors aš labai norėčiau, kad ji juos reglamentuotų“, – pasakoja B. Sabatauskaitė.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sako, kad „šitie baubai yra kuriami dirbtinai, o žmonės – klaidinami, nes kalbama apie sąvokas. Liūdna, kad taip yra“.

Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo komiteto pirmininke D. Leinartė komentuoja, kad visų pirma Seimo nariai turi turėti originalų ir gerai išverstą, oficialiai patvirtintą Stambulo konvencijos tekstą, nes šiuo metu Seimo narius pasiekęs yra ir pirmasis, netikslus vertimas. 

„Jeigu viena grupė Seimo narių sutinka, o kiti – prieštarauja ratifikavimui, mes nebegalime diskutuoti, nes tai teisinis dokumentas. Konstitucinis teismas turėtų išaiškinti, ar jis atitinka įstatymus. Diskusijoms laikas baigtas“, – pastebi D. Leinartė.

Pagal laidą „LRT forumas“ parengė Viktorija Juškauskaitė. Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše.