Lietuvoje

2018.05.20 17:39

Krašto apsaugos ministras: visuomenės ir kariuomenės vienybė – geriausias partizanų atminties įamžinimas

LRT.lt2018.05.20 17:39

Sekmadienį, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, visi norintieji keliavo 12 kilometrų Dainavos partizanų keliais bei 1863 m. sukilimo dalyvių takais, „Muravjovo linija“ Punios šile, Alytaus rajone.

Kartu su visais žygiavęs krašto apsaugos ministras linkėjo: „Šiandien švenčiama Visuomenės ir kariuomenės vienybė tęsiasi ilgus ilgus metus, ir tebūna ji geriausias partizanų atminties įamžinimas“.

Kaip skelbiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, žygeiviai pasiekė ir atstatytą Dainavos apygardos partizanų vadavietę. Čia bunkerį įrengė 1919-1920 m. Laisvės kovų dalyvis, Dainavos apygardos vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis.

Ąžuolio kvietimu 1947 m. balandžio 22-24 d. Punios miške įvyko Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydis, kuriame dalyvavo ir legendinis partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tuometinis Dainavos apygardos vado pavaduotojas.

Prie Dainavos apygardos štabo bunkerio vyko partizanų ir visų kovotojų, žuvusių už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija, skambėjo partizanų dainos, taip pat buvo galima paskanauti kariškų vaišių.

Pėsčiųjų žygis skirtas vieno žymiausių partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms.

Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo vadavietės bunkerio maketą atkūrė buvęs partizanas, po bunkerio susprogdinimo išlikęs gyvas, Juozas Petraška-Patrimpas. 1992 m. birželio 1 d. atstatė Juozo Vitkaus Kauno inžinerinio bataliono kariai. 2012 m. jis buvo remontuotas, tačiau, laikui bėgant, mediniai rąstai sutrešo. 2018 m. vasario 13 d. padedant Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariams bunkerio rekonstrukcija buvo užbaigta.

Originalus jo dydis buvo 20 kv. m., o atkurtas šiek tiek mažesnis už originalą. Jame buvo galima judėti stačiomis. Viduje buvo įrengta krosnelė. Kaminą atstojo išskaptuota pušis, kuri išorėje atrodė kaip vėtros nulaužta. Bunkeris buvo įkurtas kalnelio šlaite, prie kurio tekėjo šaltinėlis. Iki Nemuno apie 250-300 m. Tuo upeliu, kuris ir žiemą neužšaldavo, vyrai pasiekdavo į bunkerį. Buvo padarytas specialus įšliaužimas ties upeliu. Partizanas į vidų patekdavo visas šlapias, net ir žiemą, tačiau norint išgyventi, kito pasirinkimo nebuvo.

1947 m. enkavedistams apsupus apygardos štabo bunkerį, vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis ir 3 partizanai žuvo, dar 4 partizanai buvo apsvaiginti granatomis ir paimti gyvi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.