Lietuvoje

2018.05.20 18:00

Neteisėtų skiepų byloje prokuratūra prašo griežtinti bausmę

BNS2018.05.20 18:00

Prokuratūra mano, kad daug metų Klaipėdoje neteisėtai žmones skiepijusi medikė sumenkino visuomenės pasitikėjimą gydytojais, padarė žalos nacionalinei sveikatos sistemai.

Neteisėtų skiepų byloje nuosprendį vasario 27 dieną Klaipėdos apygardos teismas buvusią medikę epidemiologę ir jos įmonę „Imunoprofilaktikos tarnyba“ pripažino kaltais dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas.

Tačiau Margarita Jadvyga Malukienė buvo išteisinta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Prokuratūra mano, kad moteris turi būti pripažinta kalta dėl visų jai inkriminuotų nusikaltimų.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį šią baudžiamąją bylą nagrinėjo pagal prokuratūros, nuteistųjų ir nukentėjusiųjų skundus.

Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Gudžiūnas teismo prašė skirti buvusiai medikei 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, taip pat skirti 7532 eurų baudą ir įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusieji prašo priteisti jiems daugiau nei 10 tūkst. eurų žalos.

Prokuroras sakė, kad žmonės buvo skiepijami neaiškios kilmės skysčiu, kompiuterinėje programoje buvo keičiami duomenys apie pacientus. Tai nustatyta ištyrus bendrovės kompiuterį, be to, bendrovė neturėjo tiek vakcinų, kiek aptarnauta asmenų.

G. Gudžiūno teigimu, kalbant apie sukčiavimą, negalima nutylėti ir vaiko bei mamos skiepijimo nuo erkinio encefalito aplinkybių.

Po dviejų skiepų žmogui susiformuoja imunitetas šiai pavojingai ligai. Mama ir sūnus buvo paskiepyti du kartus, tačiau kraujo tyrimas vėliau parodė, kad jie neturi imuniteto šiai ligai. 

M.J.Malukienė ir jos vadovaujama bendrovė „Imunoprofilaktikos tarnyba“ kaltinamos tuo, kad neturėdamos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, nuo 2010-ųjų sausio iki 2015 metų kovo pabaigos teikė skiepijimo paslaugas ir už tai gavo daugiau kaip pusę milijono eurų.

Nukentėjusioji: praradau galimybę būti paskiepyta

2015 metais klaipėdietė Daina Bosas nusprendė paskiepyti savo paauglę dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio vakcina „Silgard“. Skiepijimui buvo numatytos procedūros.

Mamai ir dukrai po antros procedūros kilo įtarimų, kai paprašius gydytojos pakuotės, gydytoja pasakė, kad dėžutę atidavė kitai pacientei, esą ši norėjo paskaityti.

Manoma, kad M. J. Malukienė D. Bosas dukrai suleido iš buteliuko pritrauktą skystį, tačiau injekcinė suspensija būna gamintojo jau paruoštame užpildytame švirkšte.

„Tuo metu dar nebuvo tyrimo, kad patikrintų, ką man suleido. Tai nebuvo mūsų kaltė, mes būtume tikrai patikrinę, bet tuo metu tai nebuvo įmanoma“, – BNS trečiadienį teisme sakė D. Bosas dukra 18-metė Marija Julija Randers.

Ji mano, kad prarado galimybę būti paskiepyta, nes skiepytis dar kartą, nežinant tiksliai, kas buvo suleista 2015 metais, būtų rizikinga jos sveikatai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt