Lietuvoje

2018.05.19 10:32

Prezidentės ir Liberalų sąjūdžio reitingai smuko, bet Darbo partija tapo dvigubai populiaresnė

Svetlana Premudrova, LRT RADIJAS, LRT.lt2018.05.19 10:32

Paviešinus prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimus su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, prezidentė nukrito iš pirmos geriausiai vertinamų politikų vietos, o liberalų rezultatas toks pat žemas, kaip tada, kai E. Masiulis buvo pagautas su kyšiu. Taip LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.

– Ar apklausa buvo vykdoma tuo metu, kai buvo paskelbta informacija apie prezidentės susirašinėjimą ar Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą? Ar ši informacija atsispindėjo apklausos rezultatuose?

– Apklausa kaip tik vyko tuo karštuoju periodu, nuo gegužės 4 d. iki gegužės 12 d. Kaip tik buvo paviešintas prezidentės susirašinėjimas. [...] Tie dalykai visiems buvo žinomi, bet ne visi respondentai žinojo apie VSD pažymą – apie pusė žinojo, apie pusė nežinojo. Matosi, kad tie įvykiai turėjo įtakos apklausos rezultatams, vertinimams.

– Kokie šio mėnesio partijų vertinimai?

– Tiesą pasakius, partijų kažkaip daugėja. Ir dvi socialdemokratų partijos, ir kitos mažesnės partijos praeina 5 proc. barjerą. Jas net išvardyti sunku.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rezultatas toks – 16 proc. nuo visų gyventojų, 24 proc. nuo balsuojančių. Tai beveik ketvirtadalis, ne taip mažai. Šis rezultatas mažesnis nei praėjusį mėnesį, bet maždaug toks pat, kaip buvo kovo mėnesį. TS-LKD turi tą maždaug ketvirtį pastaraisiais mėnesiais.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) surenka 14 proc. nuo visų gyventojų ir 21 proc. nuo balsuojančių. Jų rezultatas labai panašus kaip anksčiau, nuo praėjusių metų spalio jis ypatingai nesikeičia, nepaisant to, kokie būtų įvykiai.

Partija „Tvarka ir teisingas“ – 8 proc. nuo visų gyventojų ir 11 proc. nuo balsuojančių. Tai dešimtadalis elektorato, bet reikia turėti omenyje, kad jų elektoratas labai pasyvus. Jeigu partija užima trečią vietą apklausoje, tai ji negali tikėtis trečios vietos per rinkimus. Tiesiog neateis didelė dalis tų, kuriuos apklausėme namuose.

Ketvirtoje vietoje yra Darbo partija – 7 proc. nuo visų ir 10 proc. nuo balsuojančių. Čia per mėnesį populiarumas išaugo du kartus. Darbo partija ilgą laiką buvo už tų 5 proc. barjero, bet dabar įvyko suvažiavimas, pastebėti organizaciniai momentai, kažkokie judėjimai.

Partija užima ketvirtą vietą, nors pats šios partijos lyderis Viktoras Uspaskichas nėra populiarus. Jis – vienas nepopuliariausių politikų – 26 proc. jį vertina teigiamai, o 48 proc. – neigiamai. Na, bet ne taip daug balsų reikia, kad praeitum 5 proc. barjerą, ne tokio didelio elektorato reikia.

Penktoje vietoje yra Socialdemokratų darbo partija – 6 proc. nuo visų ir 9 proc. nuo balsuojančių. Kiek mažiau (kaip ir praeitoje apklausoje) turi Socialdemokratų partija – 5 proc. nuo visų ir 7 proc. nuo balsuojančių. Matosi, kad tam turi įtakos susiskaldymas. Jeigu sudėtum dvi partijas, išeitų tai, kas buvo prieš kelis mėnesius.

Centro partija surenka 4 proc. nuo visų ir 6 proc. nuo balsuojančių. 5 proc. barjerą praeitų ir Liberalų sąjūdis – 4 proc. nuo visų gyventojų ir 5,5 proc. nuo balsuojančių. Dėl liberalų reikia pasakyti, kad 5,5 proc. rezultatas nuo balsuojančiųjų yra toks pats, kokį jie turėjo prieš dvejus metus birželį po visų įvykių, kai pas E. Masiulį, partijos pirmininką, buvo surastos pinigų sumos.

Tada partijos prestižas krito keleriopai. Lygiai tokį patį rezultatą jie turi dabar. Tas prestižas buvo atsistatęs, bet šiuo metu (turbūt ir dėl pažymų viešinimo ar kitų dalykų) kritimas labai didelis. Jeigu reikėtų apibendrinti, kas įdomiausia, tai būtų Darbo partijos kilimas ir Liberalų sąjūdžio kritimas.

E. Masiulis, BNS nuotr.

– Kaip šį mėnesį atrodo politikų populiarumo lentelė? Ar čia įvyko kažkokie postūmiai? Ar matosi dinamika?

– Reikia pasakyti, kad pokyčiai įvyko. Pirmoje vietoje po ilgo laiko jau ne D. Grybauskaitė, o Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. 61 proc. jį vertina palankiai. Tas augimas labai mažas – po procentą ar procento dalį, bet jis nuoseklus. Aštuonis mėnesius iš eilės V. Matijošaičio reitingas auga, nesvyruoja. Jeigu žiūrėtume teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą, tai jam iš viso nėra lygių ar panašių. Neigiamai vertinančių labai mažai, todėl balansas labai geras.

Vis dėlto ta pirma vieta nulemta gal ne tiek to prieaugio, kuris ne toks ir didelis, bet to, kad iš pirmos vietos krito D. Grybauskaitė. Jos reitingas sumažėjo iki 56 proc. Lyginant su praėjusiu mėnesiu – dešimčia procentinių punktų. Tai šuolis žemyn. Neabejotina, kad tai susieta su susirašinėjimo paviešinimu

Čia turbūt yra du svarbūs momentai. Pirmas momentas – kas šiuo metu prisiliečia prie E. Masiulio (vis tiek jis nėra, pavadinkime švelniai, populiarus), to reitingas sumažėja. Antras momentas, dalis D. Grybauskaitės įvaizdžio buvo tai, kad ji nepriklausoma, neturi ryšių nei su verslininkais, nei politiniuose sluoksniuose, kad ji viena ir nepriklausoma eina per tą politinę sceną. Susirašinėjimas parodė, kad ryšiai yra, kad ji su kažkuo susieta.

Tas įvaizdžio kritimas irgi turėjo įtakos reitingo sumažėjimui. Taigi, antroje vietoje D. Grybauskaitė atsidūrė po to, kai dėl susirašinėjimo sumažėjo populiarumas.

Saulius Skvernelis yra trečioje vietoje – 51 proc. teigiamų vertinimų. Čia praktiškai nėra pokyčių nuo praeitų metų. Yra statistinių svyravimų, bet rezultatas daugiau ar mažiau tas pats.

Labiausiai neigiamai vertinamas Valdemaras Tomaševskis (kaip visada, čia nieko naujo). Aurelijus Veryga taip pat įsitvirtinęs žemai. Ramūnas Karbauskis – trečias iš apačios pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą. Po to – V. Uspaskich. Jis turi labai neigiamą balansą, bet, kaip matome, partija visai neblogai pakilo. Žiūrėsime, kaip bus toliau.

– Pastaruoju metu visuomenės požiūris į institucijas buvo stabilus. Kaip šį mėnesį?

– Šį mėnesį taip pat gana stabilus. Ugniagesiai gelbėtojai arti 100 proc. – 91 proc. Mūsų policija – 64 proc. Tai labai aukštas rezultatas (ne rekordinis, buvo ir 65 proc.), bet arti to paties aukščiausio. Mūsų kariuomenė – 58 proc. Tai trys institucijos, kurios labiausiai vertinamos.

Mažiausiai – partijos, Seimas ir vyriausybė. Partijomis pasitiki 5 proc., 66 proc. nepasitiki. Seimu pasitiki 9 proc., o 60 proc. nepasitiki.

Kas pasikeitė per tą laiką? Pasitikėjimas prezidento institucija. Jis krito maždaug 10 proc. punktų. Neabejotina, kad tai susiję su konkrečiu įvykiu – susirašinėjimo paviešinimu.

Galima išskirti, kad VSD pažymose buvo minimi ir žiniasklaidos atstovai, kad dėl to galėjo nukentėti žiniasklaida. Kol kas to neįvyko. Matysime, kaip bus toliau. Gal diskutuojant apie tą situaciją akcentai buvo kitur.

Apklausa atliekama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.