captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Gailius: aš tikrai nesu parankus „MG Baltic“

Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius sako nesantis parankus koncernui „MG Baltic“, priešingai nei skelbiama Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
V. Gailius, BNS nuotr.
V. Gailius, BNS nuotr.

„Nežinau, kodėl aš parankus, jei mano iniciatyva buvo kreiptasi dėl kai kurių šitą įmonę dominančių objektų ir į prokuratūrą, ir į ministerijas, ir prokuratūra gynė viešąjį interesą, ir teismuose šitas juridinis asmuo yra pralaimėjęs. Aš tikrai nesu parankus, jei kažkam taip atrodo, tegu persižegnoja“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Gailius.

VSD rašte parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui V. Gailius vadinamas koncerno vadovams parankiu asmeniu, teigiama, kad juos siejo asmeniniai ryšiai.

V. Gailius pažymi, kad Liberalų sąjūdžio nariu tapo tik 2016 metais.

„Liberalų sąjūdžio nariu aš tapau 2016 metais, o valdymo organuose dalyvauju jau po visų skandalų. Aš galėjau pasirinkti ir išeiti, bet nepasirinkau ir nenusisukau nuo tūkstančių žmonių. Iki 2016 metų nebuvau nei Liberalų sąjūdžio nariu, nei kažkokiu projektu. Liberalų sąjūdžio nariu tapau įkalbėtas kolegų apygardoj, ne kažkieno iniciatyva“, – kalbėjo parlamentaras.

VSD taip pat paskelbė, jog po tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio sulaikymo dėl kyšio koncernas „MG Baltic“ siekė, kad Liberalų sąjūdžio lyderiu taptų V. Gailius.

BNS nuotr.

V. Gailius sako sprendimą dalyvauti partijos vadovo rinkimuose priėmęs, kai pasklido gandai, esą jis pas dabartinius valdančiuosius kviečiamas teisingumo ministru.

„Dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose nusprendžiau, kai buvo paskleista informacija, neva man siūlomas teisingumo ministro postas, tuomet ir pasakiau – nesirenku jokių portfelių, o dalyvausiu partijos pirmininko rinkimuose. Jei mane palaikė pusė partijos narių rikimuose, turbūt jų reikia paklausti, ar buvo daroma kažkokia įtaka“, – kalbėjo V. Gailius.

Jis taip pat teigė neketinantis trauktis iš partijos.

„Aš sprendimus priimu pats, manęs pirštu niekas nestumdo. O jei tai specialiai surežisuota situacija, parašant pamąstymus, reikėtų identifikuoti tos situacijos režisierius. Jeigu noras yra suskaldyt (partiją – BNS) per mane, tai tikrai nebūsiu tuo, kuris tai padarys“, – sakė V. Gailius.

Klausiamas, kas galėtų būti tas režisierius, V. Gailius sakė, jog jo santykiai su VSD - ne per geriausi, bylinėtis baigė tik 2015 metais.

„Nuo 2011 metų lapkričio esu VSD sekamas, o 2011 metais jų iniciatyva buvau atleistas iš tarnybos (FNTT vadovų – BNS). Po to įrodžiau teismuose, kad buvau šmeižiamas“, – sakė Seimo narys.

V. Gailius 2012 metais buvo atleistas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo pareigų, kai pasipriešino politikų nurodymams atleisti savo tuometinį pavaduotoją Vytautą Giržadą, po VSD pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Teismas vėliau tiek V. Gailiaus, tiek V. Giržado atleidimą pripažino neteisėtu.

VSD rašto dalis apie V. Gailių prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje NSGK buvo užtušuota kaip slapta, bet praėjusią savaitę išslaptinta ir pateikta komitetui.

V. Gailius minimas VSD rašte apie įvykius po E. Masiulio sulaikymo dėl įtarimų kyšio ėmimu 2016 metų gegužę. Rate teigiama, kad dėl to koncerno vadovai „iš dalies prarado LLS (Liberalų sąjūdžio) kontrolę, todėl buvo priversti imtis veiksmų, t. y. pasirinkti kitą sau parankų asmenį, kuris pakeistų E. Masiulį“.

„Buvo pasirinktas V. Gailius, su kuriuo, VSD duomenimis, R. Kurlianskis ir T. Dapkus palaiko santykius nuo 2011 metų. Nuo 2013 metų buvo bendraujama artimai – V. Gailius gaudavo informacinį palaikymą, be to, sustiprėjo jo ir MG atstovų asmeniniai ryšiai“, – teigiama rašte.

„Pažymėtina, kad po E. Masiulio sulaikymo V. Gailiaus ir R. Kurlianskio kontaktai nutrūko (tikėtina, dėl reputacinės rizikos), tačiau iš karto prasidėjo aktyvūs V. Gailiaus kontaktai su T. Dapkumi“, – nurodo VSD.

Anot rašto, 2016 metų birželį T. Dapkus – tikėtina, su R. Kurlianskio pagalba – padėjo formuoti V. Gailiui politinę strategiją, ieškoti kompromituojančios informacijos prieš jo konkurentus partijoje.

„(...) buvo pradėta formuoti nuomonė, kad V. Gailius nėra susijęs su LLS skandalu, jis tapo vienu pagrindinių T. Dapkaus laidų herojų, t. y. didinamas V. Gailiaus žinomumas ir populiarumas“, – rašoma rašte.

VSD teigimu, T. Dapkus teikė V. Gailiui informaciją apie Aušrinę Armonaitę bei kitus partijos narius, kurstė P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą Remigijumi Šimašiumi. Rašte cituojama ir T. Dapkaus žinutė: „panašu, kad Remigučiui laikas trauktis“.

„T. Dapkus siekė suformuoti žurnalistams neigiamą nuomonę apie visus V. Gailiaus konkurentus – A. Armonaitę, E. Gentvilą, R. Šimašių“, – teigiama rašte.

Po E. Masiulio sulaikymo V. Gailius du kartus kandidatavo į Liberalų sąjūdžio pirmininkus, bet abu sykius pralaimėjo. 

2016 metų birželį partijos lyderiu buvo išrinktas R. Šimašius, 2017 metų gruodį – E. Gentvilas. 

V. Gailius, BNS nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...