Lietuvoje

2018.05.10 17:24

S. Skvernelis garantavo dėl trijų politinių jėgų skaidrumo

Dalia Plikūnė, DELFI.lt2018.05.10 17:24

Artėjant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo ir politikų ryšių pabaigai, premjeras Saulius Skvernelis garantavo, kad šešėlis dėl ryšių su verslu nekrenta ant trijų partijų – „valstiečių žaliųjų“, socdarbiečių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS).

„Aš galiu garantuoti už mūsų politinę jėgą. Per tą laikotarpį, kur mes dabar dirbame, aš negerų intencijų nepastebėjau ir neturiu kitokių žinių. Taip pat, turbūt, galima garantuoti už prieš mėnesį naujai įsikūrusią partiją. Aš tikrai manau, kad tuos procesus stebint iš anksčiau – turbūt, (nors nesu tuo tikras) galima kalbėti apie LLRA-KŠS. Bet čia yra mano nuomonė, o ne žinojimas. Visa kita yra komiteto rankose“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras teigė esąs susipažinęs su dalimi medžiagos, kuri buvo pateikta NSGK, ir žino bendras komiteto vykdomo tyrimo kryptis.

„Tokią pilną pažymą gavo visi trys valstybės vadovai. Manau, kad nėra gerai, kad ji atsidūrė viešumoje, kol nėra padaryta išvadų. Jos parodys bendrą vaizdą, o mes dabar matome tik vieną dalį“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras prisipažino nežinąs detalių, kurios yra žinomos tyrimą vykdantiems NSGK nariams.

„O visą kitą informaciją, kas susiję su kasdieninėmis mano pareigomis ir funkcijomis aš gaunu iš tarnybų ir nematau intencijų, kad jos ten kažką turėtų slėpti“, – sakė S. Skvernelis.

Siūlo pasidaryti išvadas

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad parlamentiniame tyrime apie verslo ir politikų ryšius nagrinėtos penkios-šešios interesų grupės. Iki šiol informacija nutekėjo apie vieną jų – „MG Baltic“.

NSGK išvadas pateiks iki birželio 1 dienos.

Premjeras DELFI konferencijoje pakartotinai pasisakė esąs už tai, kad ta informacija, kuri pagal įstatymą gali būti atskleista, būtų maksimaliai atskleista.

Jis taip pat teigė, kad išvados skirtos ne tam, kad kas nors galėtų pasinaudojant jų turiniu kam nors kerštauti, o kad būtų galima pasidaryti išvadas, ką daryti su politinių partijų finansavimu.

„Turime rasti tokius sprendimus, kad nebūtų galimybės nesąžiningam verslui įtakoti politinius procesus, partijas“, – sakė S. Skvernelis.

Dėmesio centre – „MG Baltic“

Pagal VSD laiško NSGK kopiją, šiuo metu teismo laukiantis politinės korupcijos byloje įklimpęs koncernas „MG Baltic“, siekdamas užsitikrinti finansinę naudą bei asmeninę įtaką, dar 2002 metais parengė ilgalaikę savo veiklos vystymo strategiją, kuriai įgyvendinti buvo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai.

„(...) Atsižvelgiant į MG atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama pažymoje.

Pažymoje buvo minimas ir vienas žurnalistas T. Dapkus. V. Bakas prasitarė, kad bus daugiau žiniasklaidos priemonių.

Prieš tai nutekėjo prezidentės laiškai

Prieš į viešumą patenkant VSD pažymai, dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino dvejus metus – 2014–2016 metais rašytus Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio laiškus.

Kaip apibendrino naujienų agentūra BNS, juose be kitų temų aptariamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, E. Masiuliui siūloma perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą T. Dapkų.

Susipažinti su dalimi politinės korupcijos tyrimo medžiagos, prezidentės ir E. Masiulio laiškais, kiek jie susiję su generalinio prokuroro skyrimo aplinkybėmis, nusprendė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).