Trečiadienį Seime Nacionalinio saugumo komiteto posėdyje aptarta saugumo tarnybų atskleista „MG Baltic“ koncerno ir jo atstovų įtaka Lietuvos politikams ir politiniams procesams. Po posėdžio su žurnalistais kalbėjęs komiteto vadovas pabrėžė, kad informacijos bus daugiau, o įtarimai krinta ir ant kitų verslo grupių bei žiniasklaidos priemonių.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad komitetas nutarė kreiptis papildomos informacijos. Kreipiamasi bus į Viešųjų pirkimų tarnybą, Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
„Norėsime informacijos, ar tuo metu aukščiausi valstybės vadovai, turiu omenyje, ministrus pirmininkus, Seimo pirmininkus, NSGK vadovai buvo informuojami apie tų interesų grupių neskaidrią įtaką Lietuvos politinei sistemai“, – pabrėžė V. `Bakas.
Komiteto pirmininko teigimu, informacija apie verslo grupių įtaką politiniams procesams prieinama tapo nuo sausio mėnesio. Iki tol tvyrojo įtarimai, tačiau jiems trūko argumentų ir įrodymų.
„Vienas iš VSD uždavinių yra konstitucinių pagrindų apsauga. Jei atsiranda galios centrų, kurie nenumatyti konstitucijoje, bet daro įtaką sprendimams, patys formuluoja sprendimus, tai yra iššūkis valstybės pamatams“, – apie „MG Baltic“ veiklos tyrimą VSD rankomis kalbėjo V. Bakas.
BNS nuotr.
„Tai yra iššūkis ir specialiosioms tarnyboms. Padaryta aukščiausio lygio procesų analizė“, – pabrėžė NSGK pirmininkas. „Tikiuosi, kad ir šiame tyrime parodysiu, kad aukščiausi valstybės vadovai buvo informuojami apie nepageidaujamus procesus“, – pridūrė jis.
V. Bako teigimu, informacija apie verslo grupuočių įtaką buvo teikiama dar 2004 ir 2006 metais.
„Tuo metu jau buvo užuomazgų. Matėsi interesų grupių noras įsitvirtinti, daryti poveikį strateginiams sektoriams“, – sakė V. Bakas. Jis nekomentavo, kodėl politikai tuo metu nesiėmė griežtesnių sprendimų, kad būtų apsiginama nuo bandymų daryti įtaką.
NSGK pirmininkas patvirtino, kad tyrime minimos ne tik lietuviško kapitalo interesų grupės.
„Mes domėjomės penkiom, šešiom pagrindinėm grupėm“, – pasakojo V. Bakas.
Paklaustas, ar Seime liks nors viena politinė jėga, kuri nebus susijusi su korupcijos tyrimu, V. Bakas šyptelėjo ir tarė: „Nebūčiau toks tikras.“
„Norėtume, kad pasitikėjimas Seimu būtų atkuriamas“, – pabrėžė jis. „Mes neselekcionuojame ir neatrenkame“, – pridūrė V. Bakas.
NSGK pirmininkas pripažino, kad komitete kilo diskusija dėl platesnio duomenų atskleidimo visuomenei. Jo teigimu, visuomenė išties turėtų turėti galimybę pamatyti visą vaizdą.
„Kreipsimės į departamentą, kad būtų atvertos tos užtušuotos vietos“, – teigė jis.
„Bus naujos informacijos, kuri sukonstruos platesnį vaizdą. Bus apie ką pagalvoti ir saugumo analitikams, ir valdininkams, politologams“, – žadėjo V. Bakas.
Paklaustas, ar tyrime bus atskleista daugiau valdomos žiniasklaidos veikimo metodų, V. Bakas žadėjo, kad, be Tomo Dapkaus, bus minimos ir konkrečios žiniasklaidos priemonės.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, – sakė NSGK pirmininkas.
