Lietuvoje

2018.05.07 11:17

Merų rinkimai Kauno apskrityje: 4 aiškūs lyderiai, tarp kurių – ir antrasis A. M. Brazauskas

Karolina Stažytė, 15min.lt2018.05.07 11:17

Iš aštuonių Kauno apskrityje veikiančių savivaldybių net penkiose vietos savivaldos rinkimų tendencijos yra aiškiai apibrėžtos. Tokią išvadą pateikia politologas, istorikas Algis Krupavičius. Pasak jo, partijų pozicijos priklauso nuo istorinio įdirbio konkrečioje savivaldybėje ir lyderių, o bent jau keturiose savivaldybėse jie yra daugiau nei aiškūs. Kortas sumaišyti gali tik netikėtas skandalas.

„Kauno apskrities savivaldybės yra įdomios pagal savo partijų preferencijų skirtumus. Tarp aštuonių savivaldybių turime net keturias, kuriose aiškiai vyrauja viena politinė partija. Štai Kauno rajonas, Birštonas ir Jonava gali būti priskiriami socialdemokratų partijai. Tiesa, socialdemokratai šiuo metu susiduria su didžiuliu iššūkiu – partiniu susiskaldymu. Tai gali kišti koją rinkimų metu. Tikėtina, kad dalyje savivaldybių matysime dviejų socialdemokratinių partijų sąrašus. Tad to, kad šiose trijose savivaldybėse socialdemokratai tikrai išliks dominuojančiose pozicijose, 100 proc. garantuoti negalima.

Vis dėlto, ten, kur socialdemokratų partija turi stiprius kandidatus į merus, nepaisant žemės drebėjimų, kurie vyksta šios partijos viduje, vienaip ar kitaip ji, manau, išlaikys savo lyderystę“, – tikina politologas, istorikas, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius.

Ketvirtoji savivaldybė, kurioje vyrauja viena politinė partija, – Kėdainiai. Darbo partijos įtaka šios savivaldybės taryboje išliko didelė, nors 2015 m. ji ir pralaimėjo merų rinkimus. „Darbiečiai“, anot politologo, vėl bus itin konkurencingi Kėdainių savivaldybėje ir artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Išskyrė A. Krupavičius ir dar vieną Kauno apskrities savivaldybių tendenciją – tose savivaldybėse, kur yra viena stipri politinė partija, paprastai yra silpni visuomeniniai komitetai. O kur kelios lyderiaujančios partijos turi panašų politinį svorį, ten atsiranda erdvė visuomeniniams judėjimams. Jei įtakingiausių partijų svoris sudaro apie 20 proc. rinkėjų balsų, pvz., taip yra Prienuose, tai visuomeniniai komitetai sudaro nemenką konkurenciją. Taigi viena stipri partija savivaldybėje galimybes rinkimuose dalyvauti visuomeniniams komitetams sumenkina iki minimumo.

BNS nuotr.

Kauno miesto savivaldybė

V. Matijošaičiui konkurentų nėra?

Kas drįs mesti pirštinę dabartiniam miesto merui Visvaldui Matijošaičiui? Toks pagrindinis klausimas kyla žvelgiant į Kauno miesto politinę padangę.

„Niekas. Horizonte nematyti stiprių veikėjų. Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ yra akivaizdus lyderis Kaune. V. Matijošaitis net nacionalinės politikos reitinguose užima antrą vietą. Pagal kai kurių visuomenės nuomonių tyrimų rezultatus, ir pirmąją“, – tvirtai rėžė politologas.

Jeigu tikėtume reitingais, tai lyginant su 2015 m. rinkimais, V. Matijošaičio populiarumas išaugo. Kiek tai galėtų išauginti rinkėjų balsų skaičių, sunku spėlioti. Į šį klausimą tikriausiai teisingiausiai atsakys tik rinkimai. Pasak „Vieningo Kauno“ direktoriaus Andriaus Palionio, šiuo metu nei V. Matijošaitis, nei komanda nėra apsisprendę, kas dalyvaus mero rinkimuose. O kol neprasidėjo rinkimų karštinė, stengiamasi koncentruotis į darbus.

BNS nuotr.

V. Matijošaitis nėra pasakęs „ne“ ir prezidento rinkimams, tačiau Kauno politikos kuluaruose sklinda kalbos, kad savo, kaip neapsisprendusio asmens, poziciją jis stengsis išlaikyti iki pat paskutinės minutės, o tuomet tars „vis dėlto, aš labiau myliu Kauną“ ir kibs į kovą dėl antrosios mero kadencijos. Nors ta kova neturėtų būti sunki.

Sulygino su A. M. Brazausku

Paklaustas, ar įsivaizduoja V. Matijošaitį prezidento poste, politologas A. Krupavičius tvirtai išrėžė: „Taip“. Pasak jo, šiam postui net nereikia visų įsivaizduojamos diplomatijos, didžiulio intelekto.

„Visvaldas yra kitas Algirdas Mykolas Brazauskas. XXI a. pradžios A. M. Brazauskas. Šiam įvaizdžiui jis geriau tinka negu Saulius Skvernelis. Šaliai reikia ūkininko, kuris moka kalbėti paprastai, yra įgijęs kardinaliai kitokios gyvenimo patirties.

Kodėl ne premjeras? Jei nebūtų tapęs A. M. Brazauskas prezidentu, galėtume sakyti, kad Visvaldui toks postas – neįmanoma. Tačiau dabar… Egzistuoja asmenybių archetipai. Ūkininko šeimininko archetipas taip pat galioja. Ypač dėl to, kad pastaruosius 10 metų prezidento poste matėme kitokio pobūdžio asmenybę. Politikoje taip pat veikia priešingybės principas – po tam tikro laiko norisi ko nors kito. O kodėl negali Lietuvos valdyti šeimininkas?“ – retoriškai paklausė pašnekovas.

O kas šiandien laimėtų šalies vadovo rinkimus – Dalia Grybauskaitė, jei ji galėtų juose dalyvauti, ar V. Matijošaitis?

„Manau, norėtųsi žmonėms matyti naują veidą“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

Prireiks vieno turo?

Šiandien kyla klausimas ne apie tai, ar V. Matijošaitis laimėtų rinkimus į Kauno merus, o ar jis tai padarytų apsiėjęs be antrojo turo. Kaune savivaldos rinkimuose dalyvauja 110 000–120 000 rinkėjų, tad nesunku paskaičiuoti, kiek jų balsų reikia siekiant mero posto ar tarybos narių mandatų.

BNS nuotr.

„Šįkart galimybės pasitenkinti vienu turu Kauno mero rinkimuose – daug didesnės negu buvo anksčiau. 2015 m. balsavo 117 tūkst. Kauno gyventojų. Tad reikia surinkti apie 60 tūkst. balsų, norint išvengti antrojo turo. Ankstesniuose rinkimuose už V. Matijošaitį pirmajame ture balsavo apie 44 tūkst. rinkėjų. Aišku, daug kas priklauso ir nuo kitų kandidatų“, – teigė A. Krupavičius.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nutarė, kad prieš 2019 m. vyksiančius savivaldos rinkimus partija Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kandidatus į merus rinks atviruose rinkimuose. Tad kandidatas, kuris mes pirštinę V. Matijošaičiui iš konservatorių stovyklos, paaiškės tik rudenį.

Plagijavimu rašant habilitacinį darbą apkaltintas Kauno technologijų universiteto rektorius Petras Baršauskas iš varžytuvių pasitraukė ne savo noru. Anksčiau savivaldybės taryboje aršiau besireiškusi dabartinė Seimo narė Gintarė Skaistė kandidatuoti, bent jau kaip kalbama partijos viduje, nesiruošia. Edita Gudišauskienė? Liudas Mažylis? Teigiama, kad ta viena vienintelė pavardė paaiškės tuomet, kai išsigrynins ir „Vieningo Kauno“ pozicija – į merus kandidatuos V. Matijošaitis, jo pavaduotoja Rasa Šnapštienė ar vicemeras Povilas Mačiulis, kuris, pasak A. Krupavičiaus, tikrai nėra Kaune gerai girdimas ar matomas.

„Konservatorių kandidatas į merus turės partijos rinkėjų paramą – tai bus akivaizdus jų privalumas. Ši partija vis vien surinks penktadalį balsų“, – patikino politologas.

Liberalas S. Kairys jaučiasi pasiruošęs

Pasak A. Krupavičiaus, ryškiausias Kauno liberalų gretose, be abejonės, yra Simonas Kairys.

BNS nuotr.

„Bet Simonas gali jausis nejaukiai, kai reikės pirštinę mesti būnant V. Matijošaičio komandoje, užimant vicemero postą. Žvelgiant į perspektyvą – tai vienas įdomiausių politikų Kaune. Itin komunikabilus, įgavęs patirties, pakankamai išsilavinęs, susigaudo savivaldos reikaluose. Daug pliusų. Problema, kad neturi partinės komandos. Ji gerokai pasimetusi ir silpna. Apskritai Liberalų sąjūdis Kaune yra šiokia tokia intriga. Senieji lyderiai – šešėlyje, kyla nauji lyderiai. Ar jiems užteks politinio svorio, kad patrauktų rinkėją? Gal. Įsijungia ir politinės korupcijos bylos vingiai“, – įsitikinęs politologas.

15min.lt pakalbintas pats S. Kairys tikino, kad konkrečius sprendimus Liberalų sąjūdis priims rudenį.

„Mero pareigos manęs tikrai neišgąsdintų. Jaučiuosi visiškai pasiruošęs bet kokiai aukštai politinei pozicijai, kuri reikalauja didelės atsakomybės. Tą, manau, jau įrodžiau savo nuoširdžiu darbu ir rezultatais, kuriais drąsiai galiu pasigirti. Tačiau šiandien mano pagrindinis bosas – dukrytė Amelija (mergytė gimė šių metų balandžio 18 dieną, S. Kairio gimtadienio išvakarėse, – aut. past.).

Mano sprendimai, liberalų sprendimai dėliosis rudenį. O kol neprasidėjo rinkimų beprotybė, reikia dirbti. Dar daug dalykų reikia padaryti, kol kadencija nesibaigė“, – teigė jis, pabrėžęs, kad beveik vienu metu vyksiančios trejų rinkimų kampanijos sukurs ypatingą foną.

Kauno apskrities savivaldybėse Liberalų sąjūdžio aktyvumas yra skirtingas – kai kur partijos nariai aktyviai dirba pozicijoje, turi skaitlingas frakcijas ar yra aktyvūs opozicijos veikėjai. Aktyviai pozicijoje liberalai dirba trijų savivaldybių tarybose: Kauno mieste, Kėdainių rajone ir Birštone, o kitose savivaldybėse dirba konstruktyvioje opozicijoje.

Kaune partija išskiria būtent skyriaus pirmininką ir mero pavaduotoją S. Kairį, o nedidelėje keturių narių frakcijoje aktyviai dirba visi nariai.

Pavojus socialdemokratų išlikimui

Pasak A. Krupavičiaus, neįvertinama tinkamai Kaune ir socialdemokratų politinė įtaka. Juk jie visuomet pretenduoja surinkti apie 10 proc. balsų. Kartais daugiau, kartais mažiau.

„Taip, pakiša jie sau koją su partijos susiskaldymu, bet tai ir kuria didžiulę intrigą. Rajonuose Socialdemokratų partija turi didesnes galimybes nei socialdarbiečiai, bet miestuose, pvz., Kaune, balsai gali dalintis perpus. Pats blogiausias scenarijus – kad gaus kiekviena po 3,99 proc. ir liks už borto. Bet toks scenarijus mažai tikėtinas“, – spėjo politologas.

Populiarūs Kaune, anot jo, ir įvairūs visuomeniniai judėjimai, per praėjusius rinkimus surinkę per 40 proc. balsų. Kilus medžių kirtimo krizei, į tokius judėjimus ėmė burtis ir valdančiuosius kritikuojantys medžių gynėjai. Juos palaikantis Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas Kauno miesto savivaldybėje netgi spėjo tapti persona non grata. Gal ir jis turi užmačių kandidatuoti į mero postą.

„Visuomeniniai judėjimai stiprūs ne savo asmenybėmis, o kaip bendruomenė. Juos palaikys dalis rinkėjų, kuriuos palietė principingi ir reikalingi sprendimai švietimo srityje, ar tie, kuriems pokyčiai mieste atrodė per greiti – kalbu, pavyzdžiui, apie medžių kirtimus. Kol kas tai labiau pilietiniu pagrindu susikūrę judėjimai, norintys tiesiog išprovokuoti dialogą. Vieną draugiją subūrė kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kitos buriasi neformaliai“, – žiniomis dalijosi S.Kairys.

Sieks valdyti vieni?

Šiuo metu Kauno miesto taryboje „Vieningas Kaunas“ turi 17 atstovų. Po rinkimų jie buvo priversti sudaryti koaliciją su socialdemokratais ir liberalais. Jei „Vieningo Kauno“ reitingai išaugo, ar pavyks šiam visuomeniniam judėjimui po 2019 m. rinkimų karaliauti taryboje be partnerių?

„Visuomet paprasčiau įgyvendinti įsipareigojimus rinkėjams taryboje sudarant daugumą. Šiuo metu partneriai taryboje, su kuriais dirbame, pasižymi konstruktyvumu ir jaučiame, kad dirbame kaip viena komanda“, – paklaustas apie siekius, diplomatiškai atsakė A. Palionis.

Pasak A. Krupavičiaus, iki daugumos pagal dabartinius rezultatus – toloka. Praėjusiuose rinkimuose „Vieningas Kaunas“ gavo 35,7 tūkst. balsų. Tad norint vieniems sudaryti taryboje daugumą, balsų gauti reiktų kone dvigubai – bent jau 55 tūkst.

Šiuo metu judėjimą vienija apie 300 narių ir, kaip teigia jo direktorius A. Palionis, neketinama šio skaičiaus žymiai didinti: svarbu ne kiekybė, o kokybė. Nuo 2015 m. rinkimų prie komandos prisijungė bene 70 naujų asmenų. Kol kas apie rinkimus ir kandidatus „Vieningas Kaunas“ negalvoja ir nediskutuoja. Šiuo metu judėjimo nariai teigia esą susitelkę į pokyčius mieste.

Egzistuoja susitarimas su Ramūnu Karbauskiu?

Neseniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad tikisi, jog jo partija laimės trejus kitų metų rinkimus. Norint triumfuoti savivaldos rinkimuose, LVŽS reikia laimėti pozicijas ir Kaune. Kaip tai padaryti, jei laikinojoje sostinėje karaliauja „Vieningas Kaunas“? Ar tarp „valstiečių“ ir šio judėjimo egzistuoja susitarimas, kad V. Matijošaitis nekiša ratų „valstiečiams“ žygyje prezidentūros link, o „valstiečiai“, savo ruožtu, užleidžia pozicijas Kaune?

„Gal valstiečiai ir žalieji rems „Vieningą Kauną“. Bus oficiali ar neoficiali koalicija. Kad „Vieningas Kaunas“ sėkmingai bendradarbiauja tiek su dabartine vyriausybe, tiek su Seimo dauguma, gana akivaizdus faktas. Kartais rinkimus galima laimėti net ne su savo partijos pavadinimu. Seimo rinkimuose, štai, „Vieningas Kaunas“ rėmė „valstiečius“. Tiesa, parama buvo labiau išskaidyta atskiriems kandidatams“, – patikino A. Krupavičius.

P. Mačiulis, V. Matijošaitis, R. Karbauskis ne kartą buvo susitikę ir sprendę reikalus už uždarų durų. Ar tuomet buvo modeliuojami rinkimų rezultatai?

„Jokio susitarimo dėl jokių rinkimų nėra nei su „žaliaisiais“, nei su jokia kita politine jėga. Visi „Vieningo Kauno“ ar „žaliųjų“ lyderių susitikimai vyko tik dėl miestui aktualių temų, į kurias centrinė valdžia turėtų atkreipti dėmesį, ar pristatant miesto projektus“, – gandus neigė A. Palionis.

V. Matijošaitis neįveikiamas?

Kas gi tvirtas pozicijas užimančiam V. Matijošaičiui galėtų pakišti koją?

„Niekas. Sveikatos problemos? Ne, priešingai, atsirado užuojauta. Buvo epizodų, kai galėjo baigtis gana liūdnai. Gal kitam ir būtų, bet ne Visvaldui. Pvz., medžių krizė, avarija. Kodėl tokie įvykiai nepakenkia reitingams? Nes V. Matijošaitis tiesus, aiškus, konkretus, o svarbiausia – darantis.

Iš tikrųjų Kaunas tvarkosi, nors tvarkyti yra dar daug ką. Ką gali padaryti per ketverius metus? Ateini dirbti pavasarį, kai biudžetas būna jau patvirtintas iš esmės. Didelės erdvės kitoniškiems sprendimams neturi. Per pirmąją kadenciją reikia išsiaiškinti, ką daryti, suformuoti komandą. V. Matijošaitis daro maksimaliai, kiek gali daryti. Netgi daugiau. Kaunas iki tol buvo apleistas. Ir tai – ne tik konservatorių „nuopelnas“. Reikia prisiminti, kad tuo metu smogė krizė. O dabar ekonomika auga, tad V. Matijošaitis atėjo tinkamesniu laiku“, – nuomonę išsakė politologas.

Kauno rajono savivaldybė

Kas turi šansų prieš V. Makūną?

Pasak politologo A. Krupavičiaus, dabartinis Kauno rajono savivaldybės meras – socialdemokratas Valerijus Makūnas, yra pats stipriausias kandidatas artėjančiuose merų rinkimuose.

BNS nuotr.

„Tiek socialdemokratų partijos, tiek V. Makūno, kaip mero, atotrūkis Kauno rajone yra didelis. Nemenka tikimybė, kad užteks vieno rinkimų rato. Viskas kaip ir aišku. Antra partija šioje savivaldybėje – konservatoriai, tad, tikėtina, kad ryškiausias V. Makūno varžovas bus būtent konservatorių atstovas“, – teigė politologas.

Pats Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas 15min.lt nepatvirtino, ar kandidatuos artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Pasak jo, partija dėl kandidato į mero postą turėtų apsispręsti rugsėjį.

„Socialdemokratams gal ir pritrūks balsų absoliučiai daugumai. Tačiau jie turi visuomenės pasitikėjimą, dirba gerai. Pažiūrėkite, rajonas su miestu konkuruoja. LEZ investicijų sėkmė. Tai viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kurioje auga gyventojų skaičius. Jaunimas atsikelia į Kauno rajoną. O jei tie, kurie valdžioje, daro gerai, juos vietiniai palaiko. Ideologijos ar išankstinių nuostatų savivaldybių tarybų rinkimuose lieka vis mažiau“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Nors TS-LKD taryba patvirtino kandidatūras į merus, Kauno rajone besikausiančio atstovo tame sąraše dar nėra. Tikėtina, kad šiame regione tvirtą V. Makūno poziciją bandys išjudinti garliaviškis, 2008–2012 m. kadencijos Seimo narys Justinas Urbanavičius.

„Esu iškeltas kaip vienas kandidatų, tačiau partija dar nėra galutinai apsisprendusi. Ar matyčiau save mero poste? Politikoje juk dalyvauju“, – lakoniškai 15min kalbėjo J. Urbanavičius.

O štai Liberalų sąjūdis Kauno rajone turi trijų narių frakciją, kurioje galime išskirti Gintautą Krilavičių – jis aktyviai dirba opozicijoje.

Birštono savivaldybė

N. Dirginčienė sieks valdyti toliau

Birštonas, anot A. Krupavičiaus, socialdemokratų tėvonija yra jau nuo labai seniai. Ilgą laiką mero poste sėdėjo garbaus amžiaus sulaukęs Antanas Zenkevičius. Dabartinė miesto merė Nijolė Dirginčienė aktyviai perėmė jo darbus.

BNS nuotr.

„Stipriausia kandidatė Birštono savivaldos rinkimuose. Socialdemokratai su šia lydere pasiekė akivaizdų proveržį. Birštonas tampa konkurencingas. Situacija kitąmet jai bus dar palankesnė. Konservatorių kandidatas, tikėtina, bus aršiausias varžovas. Bet skirtumas tarp jų bus didžiulis. Savivaldybė – tarp pirmaujančių šalyje, turinti stiprų vadovą, tad šansų varžovams maža. Turėtų kilti didžiulis skandalas, kad situacija smarkiai pasikeistų“, – reziumavo politologas.

N. Dirginčienė merės pareigas, su trumpa pertrauka, Birštone eina nuo 2008 m.

„Dalyvausiu rinkimuose. Darbą išmanau, konkuruoti yra įdomu. Nelabai girdžiu kitų kandidatų pavardžių, gal tik konservatorių atstovo. Einu į rinkimus nusiteikusi laimėti. Yra dar ką nuveikti Birštono labui. Ar niekad neturėjau ambicijų siekti Seimo narės pozicijos? Buvau kviesta, bet ne, nenoriu“, – teigė N.Dirginčienė, praėjusių rinkimų metu surinkusi net 75 proc. rinkėjų balsų.

Konservatorių atstovas kovoje dėl Birštono mero kėdės bus pirmą kadenciją dabartinėje taryboje einantis Darius Šeškevičius. Netgi jis pripažįsta, kad N. Dirginčienės pozicija yra itin stipri.

„Manau, net sustiprėjo, nes buvo numatyta daug investicinių projektų. Be to, daug dirbančiųjų Birštone darbuojasi valstybiniame lygmenyje, tad jie palaikys daugumą. Vis dėlto esu atėjęs iš privačių struktūrų, tad šiek tiek kitaip įsivaizduoju darbą savivaldoje. Ateina laikas jauniems žmonėms. Reikia demokratiškesnio požiūrio į valdymą. Ne visi sprendimai diskutuojami, ne visuomet atsižvelgiama į birštoniečių norus“, – 15min teigė D. Šeškevičius.

Kėdainių rajono savivaldybė

Ar sugrįš Darbo partija?

Pasak politologo A. Krupavičiaus, Kėdainiuose kyla vienintelė intriga: ar Darbo partija susigrąžins savivaldybę ir mero postą? Taryboje ši partija, jo teigimu, išliko svarbi, bet 2015 m. pralaimėjo merų rinkimus. Šiandien ji išgyvena krizę, bet bando iš jos išeiti, susigrąžinusi Viktorą Uspaskichą.

BNS nuotr.

„Ar Darbo partijai pasiseks išlaikyti Kėdainių savivaldybę kaip savo tėvoniją? „Darbiečiai“ tikrai bus stiprūs ir konkurencingi Kėdainių savivaldybėje. Dėl galimų kandidatų į merus nenoriu spėlioti. Partija turėjo įvairių asmenybių, galinčių pretenduoti, dabar visi pasitraukė, tačiau tai nereiškia, kad nesugrįš. Jei sugrįžtų – partijos konkurencingumas šokteltų.

Daug kas galvoja, kad Darbo partija – politinis lavonas, tačiau aritmetika to nerodo. „Drąsos kelias“ jau seniai turėjo numirti pagal visas taisykles, tačiau ir tie nenumirė. Vegetuoti galima. Kad ir valstiečiai-žalieji dvejus rinkimus iš eilės prapylė ir štai – valdo. Tad Kėdainiuose Darbo partijos nurašyti negalima. Yra prielaidų, kad ji gali pasirodyti visai sėkmingai“, – tikino politologas.

Paklaustas, kas bus aršiausi Darbo partijos, kuri per praėjusius savivaldos rinkimus buvo pirmą kartą nukarūnuota, konkurentai, jis įvardijo Lietuvos laisvės sąjungą ir Liberalų sąjūdį.

Kandidatų į merus pavardės oficialiai dar neskamba, tačiau daug šansų pratęsti vadovavimą turi dabartinis meras liberalas Saulius Grinkevičius, buvęs aršiausias Darbo partijos kritikas. Vis dėlto tikėtina, kad praėjusiuose rinkimuose daugelis balsavo ne tiek už jį, kiek prieš Darbo partiją. Kitas galimas liberalų kandidatas – Saulius Sinickis, kandidatavęs į Seimo narius.

Kokį kandidatą iškels pozicijas sieksianti susigrąžinti Darbo partija? Tikėtina, kad tai bus vienas iš ištikimųjų V. Uspaskicho bendražygių – Virginija Baltraitienė, Viktoras Fiodorovas ar Juozas Gaidamavičius. Pasigirsta net tokių kalbų, kad liberalai gali jungti jėgas su „darbiečiais“ prieš naująjį Arūno Kacevičiaus valdomą judėjimą „Mūsų krašto sėkmei“.

Jonavos rajono savivaldybė

M. Sinkevičiaus sugrįžimas

2015 m. socialdemokratai Jonavoje įtvirtino savo pirmenybę – iki tol rinkėjų pasirinkimai būdavo įvairesni. Kadangi į šį miestą sugrįžo ir mero posto, tikėtina, sieks Mindaugas Sinkevičius, tai tikimybė, kad Jonavoje socialdemokratai artėjančiuose rinkimuose vėl pasirodys gerai, yra nemaža.

„Ar pavyks valstiečiams-žaliesiems įsitvirtinti Jonavoje antroje pozicijoje? Tai vienintelė intriga, kurią matau. O šiaip M. Sinkevičius yra akivaizdus lyderis. Jis sustiprino savo pozicijas: kurį laiką dirbo ūkio ministru, buvo kandidatas į partijos pirmininkus“, – teigė A. Krupavičius.

BNS nuotr.

Pernai griuvus valdančiajai koalicijai, M. Sinkevičius nusprendė trauktis iš ūkio ministro posto, nors S. Skvernelis jį ir ragino pasilikti. Šiuo metu jis vadovauja AB „Jonavos vandenims“.

„Esu pasiruošęs siekti mero posto ir pažadu, daugiau jo dėl jokio ministro portfelio neatsisakyti. Tikiuosi, Jonavos rajono žmonės nelaiko pykčio dėl to, kad išėjau padirbėti ūkio ministru. Manau, pavyko man per šešerius metus anksčiau sukaupti pakankamai patirties, kad vėl galėčiau vadovauti Jonavos rajono savivaldybei. Darbas savivaldoje, vis dėlto, mane labiausiai žavi. Žinoma, gyvenime reikia visko išbandyti“, – 15min teigė M. Sinkevičius.

Paklaustas apie galimus varžovus kelyje į mero postą, jis įvardijo „valstietį“ VŠĮ Jonavos ligoninės gydytoją kardiologą Arvydą Gasį bei konservatorių – Ruklos seniūną Gintą Jasiulionį. Tiesa šiam, anot M. Sinkevičiaus, reikės padirbėti, nes jo asmenybę gerai pažįsta tik 2 tūkst. Ruklos gyventojų, o rajone yra apie 50 tūkst. potencialių rinkėjų.

Jonavoje socialdemokratų pozicijos stiprios, partija turi absoliučią daugumą vietos taryboje. Tiesa, netyla kalbos, kad didžioji joje esančių socialdemokratų dalis – tiesiog statistai, maigantys mygtukus. Šiuo metu šios partijos atstovų populiarumas kiek apmažėjęs. Tai nulėmė veikla taryboje – žmonės pradėjo matyti, kad Jonava gražinama tik kosmetiškai, o situacija dėl investicijų išlieka prasta. Nauji suoliukai tikrai nėra jonaviečių prioritetas.

Mažėjantį populiarumą galėjo lemti ir ne itin protingi sprendimai, pvz., ėmė ir susiaurino vieną pagrindinių Jonavos gatvių. Arba paskyrė 600 tūkst. eurų dar geros gatvės rekonstrukcijai.

Vienintelė stipri priešininkė buvo liberalų partija, bet jų lyderis Remigijus Osauskas nuėjo kiek netinkamu keliu – jo veikla buvo matoma kaip aršoka kritika socialdemokratams ir tą žmonės pastebėjo. Tad pastarieji rinkimai jam asmeniškai buvo prasti. Patys liberalai Jonavos rajone (veikia trijų liberalų frakcija, kuri konstruktyviai kritikuoja valdančiąją daugumą) išskiria Redą Zakarauskaitę, kuri, anot jų, yra matomas rajone žmogus, dažnai kalbinama vietinės žiniasklaidos, kelia į viešumą rajono sopulius ir prastus sprendimus.

Konservatorių skyrius Jonavoje silpnas. Daug metų šiame mieste buvo populiarūs „valstiečiai“, bet ir jie nebegauna daug balsų.

Taigi mažai tikėtina, kad rinkimai Jonavoje pažers daug staigmenų, mat M.Sinkevičius – stiprus kandidatas, ir daug jonaviečių jį palaiko. Dabartinis meras – jo partietis Eugenijus Sabutis, vietinių laikomas juostelių karpymo meru. Jonavoje kalbama, kad visus esminius sprendimus priima M.Sinkevičius, o ne E.Sabutis. Iš konservatorių M.Sinkevičiui pirštinę bandys mesti Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis.

Kaišiadorių ir Prienų rajonų savivaldybės

Daug nežinomųjų

Anksčiau aptartose Kauno apskrities savivaldybėse viskas daugmaž aišku, o Kaišiadorių rajono savivaldybėje politikos paveikslas – gana komplikuotas. Pasak politologo A. Krupavičiaus, egzistuoja kelios, mažiausiai trys, konkuruojančios partijos: Liberalų sąjūdis, socialdemokratai ir konservatoriai. Pozicijų sieks ir „valstiečiai“, ir Darbo partija.

„2015 m. Liberalų sąjūdis turėjo sėkmingus rinkimus, bet situacija kitąmet nėra tokia aiški. Socialdemokratai ir liberalai kurį laiką Kaišiadoryse buvo stipriausi. Kartu rinkdavo apie 50 proc. visų balsų. Tad švytuoklė kitąmet gali pasisukti į vieną ar kitą pusę. Vis dėlto prisiminkim, kad abi stipriausios partijos turi po akmenį po kaklu“, – teigė A. Krupavičius.

Kaišiadorių rajone Liberalų sąjūdis turi skaitlingiausią savo frakciją – aštuonis narius. Nors dirba opozicijoje, tačiau galima išskirti jauną, veržlų ir aktyvų lyderį Karolį Petkevičių, turintį pasitikėjimą tarp skyriaus narių.

Savąjį atstovą viešai yra patvirtinusi TS-LKD – tai dabartinis Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus. Jis sieks dar vienos kadencijos.

Tokia pati neapibrėžta situacija yra susiklosčiusi ir Prienų rajono savivaldybėje.

„Šiokią tokią pirmenybę joje turi socialdemokratai. Nedidelę. Penktadalis balsų tik jiems atiteko. Per 20 proc. balsų surinko du visuomeniniai komitetai, kurie pateko į tarybą. Antroje vietoje yra „Tvarka ir teisingumas“. Tai yra tęstinis procesas. Santykinai neblogai per pastaruosius rinkimus atrodė ir valstiečiai-žalieji“, – teigė politologas.

Šiuo metu Prienų rajonui vadovauja socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas, politinių dividendų, A. Krupavičiaus nuomone, gausiantis ir dėl Ballų šeimynėlės pritraukimo į Prienus. Ši istorija turėjo pakelti politiko vertę visuomenės akyse. Negana to, socialdemokratai Prienų rajone istoriškai yra stiprūs.

BNS nuotr.

Raseinių rajono savivaldybė

Politinė mišrainė

Šioje savivaldybėje, anot A.Krupavičiaus, vyrauja partinis pliuralizmas, su šiokia tokia socialdemokratų persvara. Tikrų tikriausia mišrainė, kitais žodžiais tariant.

„Taryboje tarpusavyje konkuruoja Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“. Jų rinkėjas yra panašus. Kaip vyks balsų persiskirstymas, prognozuoti labai sudėtinga“, – patikino pašnekovas.

Po savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė 7 „darbiečiai“, 7 socialdemokratai ir 3 „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai. 2016 metų gruodį, dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią, be socialdemokratų, sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai. Vėliau viskas maišėsi, keitėsi pavadinimai, kai kurie asmenys perėjo į kitas partijas, judėjimus. Dabar aiškios valdančiosios daugumos nėra, visi dirba taip, kas kaip moka.

Šiuo metu dar ne visos politinės jėgos yra patvirtinusios savo kandidatus į merus kitąmet vyksiančiuose rinkimuose. Žinomi tik šie: TS-LKD – Andrius Bautronis, LSDP – Edmundas Jonyla (buvęs Seimo narys), „Tvarkos ir teisingumo“ – Gytis Šulinskas (netrukus turėtų būti patvirtintas oficialiai). Kiti (liberalai, Darbo partija, „Rasai“, LSDDP), kol kas nėra patvirtinę savo kandidatų. Visuomenėje dažnai girdima svarstymų, jog iš „Rasai“ kandidatuoti galėtų Romualdas Zubiela, iš LSDDP – neseniai savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų netekęs Remigijus Ačas.

Kaip reziumavo vietos politikoje besisukantys asmenys, šiuo metu Raseiniuose egzistuoja dvi politinės grupės: jaunimas, kuris mėgins pirmą kartą šturmuoti Raseinių rajono savivaldybės mero kėdę (konservatorius A. Bautronis ir liberalas Arnas Zmitra), ir seni politikos vilkai, kaip socialdemokratas E. Jonyla, turintis nemenkus šansus laimėti. Jo galimybės priklausys nuo to, kokį kandidatą iškels antroji socialdemokratų partija, kurios lyderis – R. Ačas. Pastarasis, tikėtina, nekandidatuos, tačiau šio politiko įtaka yra nemenka.

Antrame ture galime išvysti ir „darbietį“, buvusį Seimo narį Darių Ulicką. Tad labiausiai tikėtina, kad Raseiniuose kova vyks tarp trijų kandidatų: A. Bautronio, D. Ulicko bei E. Jonylos.

BNS nuotr.

Dabartinis savivaldybės meras Algirdas Gricius ir vicemerė Gitana Rašimienė, išrinkti kaip Darbo partijos nariai, nepriklauso jokioms politinėms organizacijoms ir laikosi nešališkos pozicijos. Šiuo metu vis garsiau imama kalbėti apie vicemerės interpeliaciją. Tai būtų jau antroji interpeliacija. Pirmąją panaikino teismas, grąžindamas G. Rašimienę dirbti į vicemerės pareigas. Iš posto buvo verčiamas ir meras, tačiau teismas tokį tarybos sprendimą panaikino ir jis liko eiti savo pareigas.